Karšių kaprizai
Važiuojame į senus gerus Neveronis – tokį verdiktą po ilgų svarstymų priėmėme su Ričardu. Tiesa, pirminės intencijos buvo bandyti naujas, […]
Ričardas Tenenė
Nemuno žemupys
Sena meilė nerūdija. Puikus posakis, apibūdinantis mano santykį su žvejų meka – Rusne. Nuo čia viskas prasidėjo. Prieš gerą dešimtmetį
Kitur, bet ten pat:)
Vasara, saulė, jūra apie ką dar galima svajoti? Atsakymas paprastas – žvejyba 🙂 Taip nutiko ir šį kartą, besibaigiant atostogoms
Juodkrantės metraštis
Jei tai ne sapnas ir iš tikro regi kormoranus ant priekrantės akmenų, vadinasi, tavo keliai atvedė į Kuršių neriją. O
Jeigu
Ar dažnai užduodate sau šį klausimą? Kaip dažnai pagalvojate, o kas jeigu… ? Paklausite, kokie čia filosofiniai pamąstymai ir kaip
Trečias dublis
Šiandien kažkoks keistas jausmas nuo ryto mane kamavo, kol pagaliau supratau, kad tai sąžinė. Kodėl sąžinė, apie ką aš čia?
Joninių karšio beieškant arba senoji mokyklą prieš naująją
Atsitiko taip, kad Jono sūnui teko Joninės sutikti ne gimtinėje, bet vis tiek netoli Nemuno. Kai Nemunas netoliese, nuodėmė būtų
Vakaro patruliai
Kadangi pirmą kartą nuo pedano nenuvirtau, bangos nenuplovė, o ir joks Kauno marių monstras nenutraukė, nusprendžiau jį išbandyti antrąkart. Šįsyk
Ligonis ar ne ligonis?
Rašysiu apie žvejybą, o pavadinimas apie ligas, – kas čia negerai:) Visą sekmadienį svarsčiau, ar esu žvejybos ligonis ar ne,
Kauno marių pamokos (ne visiems)
„Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“ – kadaise ištarė upės Lenos vardu pasivadinęs veikėjas. Bet šiame reportaže labiau tiktų mano
Birštonėjant…
Šį kartą kaip niekada buvo sunku apsispręsti, kur važiuoti, – ar į Birštoną, ar į Kauno marias.
Trise prieš parandę
Žmonės, kurie sąmoningai pasmerkia save kančiomis, vadinami asketais. Kaip pavadinti žvejus, sąmoningai pasirinkusius problemiško dugno reljefo žūklavietę, nežinau, galbūt tiesiog