Ir vėl Kauno marios

Kažkaip pavyko rasti laiko žvejybai, kaip tai daro visi žmonės, – ryte. Apie 05:00 susitinkam su Ričardu, dar tamsoj įsikuriam ir pradedam prieš švintant. Kadangi šioj vietoj žolių juosta, o aš paprastai čia gaudau nuo kranto, tai ta gražia proga palinkėjau sau ramybės, nes parsitraukti žuvį per žoles bus mažas iššūkis. Neklydau… Jauką naudojau saldų, geltoną, kaip visą vasarą. Tik „gyvų“ šįkart turėjau, kad mėsos kioskui nebūtų gėda: sliekų, muslervių (ir skandintų, ir gyvų), trūklių. Pernelyg nesismulkindamas visa tai verčiau į tašką, kaip su šiūpele. Kibimas buvo bangomis. Toks jausmas, kad ateina būrelis, pakimba ir vėl iškeliauja. Su Ričardu dažnai buvo, kad kartu traukiam, kartu liūdim. Tarp karšių užpuldavo įvairi smulkmė. Nuo ešeriukų iki grundulų. Su pauzelėmis 8 įskaitinius pavyko iškrapštyti, užpildyti savo grafą klubelio konkurse. Masalą reikėjo ištisai keitaliot, nuo 2 musės lervų iki pinkos su trūkliu, nes auksinio varianto neradau. Veiksmas iki 14:00. Po to man sekėsi kaip Lietuvos krepšininkams prieš latvius. Karšis dingo kartu su išvykusiu kolega.