Šį šeštadienį kartu su Ričardu šturmavom Darsūniškį. Ant kranto susitikom 3:00, tačiau vis tiek teko gerai paieškoti laisvos vietos, nes teko girdėti, kad kažkoks „išsišokėlis“ čia trečiadienį pridaužė įspūdingo dydžio karšių ir pusė Lietuvos panoro čia išmėginti savo fortūną. Radome vieną laisvą, ankštą plotelį, kuriame jau teko sėsti kartu tandemu. Taktika pasirinkome gaudyti iš vienodos distancijos, kad užjaukintume vienoje vietoje didelį plotą ir taip pritrauktume daugiau žuvies. Ričardas turėjo savo minčių, kaip pritraukti į savo jaukintą tašką big fish‘ų ir į šėryklą padavinėjo žirnius, aš – tik „gyvus“. Po startinio šėrimo, trečias metimas ir pas mane kitam gale „bigas“, kuris vos telpa i graibštą. Ir taip kas pusvalandį po vieną, kol Ričardas stebėdamas baltu pavydu neturėjo nei vieno kibimo. Tik po trijų valandų rymojimo, apmastymų ir burtų pavyko atsidaryti su nedideliu karšeliu. Šalia žvejoję tėvas su sūnumi prieina pakalbinti mus: „… ką jūs darot kitaip, kad jūs traukiat, o mes neturėjom nei kibimo? Juk viską padariau taip, kaip liepė AGENTAS“ (turėtas omenyje pardavėjas ). Ir nueidamas ištarė nepamirštamą frazę „… nu nėr teisybės…“, kuri ir virto šio reportažėlio tema . Po keleto minučių tandemo partneris parkuoja savo antrą, jau truputį didesnį karšelį ir nutaria baigti pasirodymą. Tik jam nulipus nuo platformos pakuotis daiktų, mano feederio solidus lenkimas ir jaučiu, kad gera petelnė. Tačiau netoli kojų atsikabina. Permetimas ir netrunka minutė kaip vėl lenkimas ir dublis nr. 2 jau graibšte. Besirinkdamas daiktus, žiūriu Ričardas puola į vandenį prie platformos ir stveria meškerę ir gražus KM standartis karšis jau graibšte. Jo to ryto finišas 3 įskaitiniai karšiai, mano sąskaitoje 8 vnt., tarp kurių keturi 3+ kg. Mano asmeninė nuomonė dėl Ričardo to ryto nekibadienio, tai tie žirniai, kurie užmušė tašką. Manau, kad šiemet mes dar bandysim šturmuoti ir ne kartą Darsūniškį ir ten pabaigsim šį sezoną.



