Vakarinių KM varžybų atgarsiai

Pamatęs, kad „Fisherio“ klubas organizuoja vakarines varžybas Kauno mariose, ilgai negalvojau ir nusprendžiau išbandyti save didesnėse komercinėse varžybose. Paskata ta, kad iki šiol Kauno mariose su kitais teko pasirungti tik mūsų pačių klubo organizuotose varžybose. Tiesa, šios varžybos sutapo su rudeninėmis vaikų atostogomis, todėl galimybių rasti daugiau laisvesnio laiko treniruotėms šįkart nebuvo. Pavyko ištrūkti tik likus daugiau negu savaitei iki varžybų. Nors to maža, bet geriau nei išvis nieko. Prie treniruotės tuokart prisijungė Giedrius, kuris svetingai supažindino su visomis čionykštės naktinės/vakarinės žvejybos realijomis. Vėlyvą rudens vakarą mariose dar nebuvau gaudęs, tad viskas buvo nauja. Pirmas blynas treniruotėje prisvilo kaip reikiant, – per visą treniruotę nesulaukiau nė vieno kibimo. Dažnai taip nutinka, kad po nesėkmingos žvejybos gauni daugiau naudos negu žalos. Taip nutiko ir šį kartą. Gavau daug naudingų patarimų iš klubo kolegų, kurie tikrai pagelbėjo varžybų dieną.

Pačios varžybos klostėsi sudėtingai, džiaugiausi ištraukęs 26 sektorių ir keliavau į krantinę, kurioje prieš mėnesį įvyko mūsų klubo varžybos. Mano sektorius buvo „pirmas“ arba „paskutinis“ (iš kurios pusės pažiūrėsi), kitaip tariant, neturėjau kaimyno iš kairės pusės, o tai automatiškai reiškė ir mažesnį presingą. Žinia gera, bet bloga žinia ta, kad kairiau nelabai ir žvejoti bebuvo galima, nes ten dominavo daug dumblo ir žolių. Nepaisant to, susiradau kietesnio dugno perkritimą maždaug 45 metrų atstumu, o antrąjį tašką pasirinkau su išreikšta parande daugiau nei 60 metrų nuo kranto. Varžybų metu tolimojo taško neišbandžiau, bijojau, kad prarasiu artimesnįjį tašką, nes naktį žvejoti didesniu atstumu gana keblu, gerokai kenčia metimų tikslumas. Turėdamas visa tai omeny, nusprendžiau pasirinkti saugesnį variantą ir darbuotis artimojoje distancijoje. Pirmą valandą nesulaukęs jokio kibimo, užverčiau savo galvą pačiomis įvairiausiomis mintimis. Gal naktinė žvejyba ne man? Ką aš čia veikiu? Bet visas mintis šalin nuvijo pirmieji žuvies prisilietimai prie masalo, kuriuos išdavė labai atsargūs galūnėlės linktelėjimai. Žuvis tikrai buvo išranki ir teko daug vargti, kol pavyko kažką privilioti į pajaukintą tašką. Geriausiai veikė nedidelė šėrykla ir 0,1 mm, 1 m ilgio pavadėlis su 16 nr kabliuku. Per visas varžybas pavyko pagauti 4 karšiukus ir vieną pūgžlį 🙂 Paskutinė žuvis krantą pasiekė likus apie 1 min. iki varžybų pabaigos. Rezultatas neįspūdingas, bet ir ne nulinis. Pagauta 1,127 kg žuvies. Šis laimikis leido likti antroje vietoje savo zonoje ir preliminariai 7 vietą galutinėje varžybų įskaitoje. Tai kol kas geriausias asmeninis mano rezultatas, pasiektas komercinėse varžybose.

Atskirą didelį AČIŪ noriu pasakyti Vytautui už naudingus patarimus, bei Giedriui ir Nerijui, kurie netikėtai atvyko manęs palaikyti. Ši maloni ir netikėta staigmena tikrai pakėlė ūpą ir suteikė papildomos motyvacijos. Maža to, po varžybų Giedrius padėjo ir visą mantą susinešti, vau! Kito žodžio nesugalvoju, ačiū vyrai!

P.S. Per varžybas juokavome, kad, matydami dabartines orų prognozes, dar ir Kalėdinį turnyrą spėsime surengti! Matysime, ką čia mums gamta yra paruošusi, gal iš tikro tai dar nepaskutinė šio sezono žvejyba.