Lenktynės su kalendorine žiema
Kai kalendorinė žiema už lango, žvejybiniai plotai labai sumažėja. Tenka kaip reikiant pasukti galvą ieškant kur pažvejoti ir sumedžioti karšių. […]
Kai kalendorinė žiema už lango, žvejybiniai plotai labai sumažėja. Tenka kaip reikiant pasukti galvą ieškant kur pažvejoti ir sumedžioti karšių. […]
Praėjus kelioms savaitėms nuo paskutinės mano žūklės su bičiuliais, su kuriais oficialiai užbaigėme 2025-ųjų metų klubo sezoną, vidinis kirminas vėl
Pirmosiomis gruodžio dienomis spontaniškai išsikeliu tikslą sugauti karšių stovinčio vandens telkinyje. Du preliminarūs planai, kaip visa tai padaryti, tačiau ar
Kadangi meteorologinės sąlygos vis dar leidžia pamojuoti prie vandens dugnine meškere, atsiradus pirmai galimybei išsmunku į žvejybą! Šį kartą iššūkis
Savaitė dar tik įsibėgėja, o aš jau nerimstu savam kailyje. Priežastis labai paprasta – sinoptikai prognozuoja simpatišką orą, itin tinkamą
Taip jau atsitiko, jog trečiadienis tapo laisvas. Nesugalvojau geresnės veiklos nei žvejyba. Gražus rudeniškas oras, ramus vėjelis, nugeltę lapai ir
Vasara, atrodo, prabėgo per greitai. Nors žvejybų buvo nemažai, rezultatais, regis, negaliu skųstis, tačiau žvejas nebūtų žvejas, jei jis, kaip
Sekmadienio rytas, puodelis juodos kavos ir minčių raizgalynė apie vakarykštį (šeštadieninį) žvejybinį išlikimą prie vandens. Nesinori kaskart skambėti banaliai ir
Pasitikėdamas lietuvių tautos išmintimi, kad „anksti kėlęsis – nesigailėsi“, nusprendžiau itin ankstyvą rytmetį aplankyti Kauno marių aukštupį. Paskutinįkart čia būta
Šį kartą mažiau įspūdžių ir spalvingų akimirkų iš pačios žūklės, o daugiau teorijos ir bandymų atsakyti į amžiną klausimą –
Vos tik įsuki prieš kelis šimtmečius važiuotu keliuku, širdį užgula vaikystės sentimentai. Tokia ta kaimo vaikų, kadaise palikusių savo namus
Nors prieš keletą dienų turėjau įdomią ir rezultatyvią žvejybą, bet, kaip sakoma toj patarlėj, „Kiek vilką bešertum, vistiek į mišką