Nesvetingos Kauno marios
Antradienio popietę turėjau dvi svarias priežastis lėkti Kaunan, – kitaip tariant, norėjau nušauti du zuikius vienu šūviu (arba du šūvius […]

Antradienio popietę turėjau dvi svarias priežastis lėkti Kaunan, – kitaip tariant, norėjau nušauti du zuikius vienu šūviu (arba du šūvius […]
Kažkada pernai į vieną savo reportažų buvau supylęs sproginėjančios dienos nuotykius (gendančias mašinas, kopimus į kalnus ir pan.). Pagal labai
Noras žvejoti dažnai priverčia mus būti išradingus ir rasti subtilių būdų, kaip atsidurti prie vandens. Tokie reveransai tūlam žvejui gali
Užsiregistravus į „Maver“ lygos varžybas iškart buvo aišku, kad reikės plėsti žvejybinių vietų geografiją ir bandyti naujas Kauno marių vietas.
Praėjus keletui dienų po Gross Gardons varžybų, norėjosi sugrįžti į Kauno marias ir tiesiog ramiai pažvejoti – nemėtyti didelių svorių ir sulaukti
Po paskutinės žvejybos prabėgo jau šioks toks laiko tarpas, tad, nori nenori, kaip vilkas į mišką, taip ir aš pradėjau
Artėjant varžybų datai, didėjo nerimas. Pirma žvejyba tokioje sraunioje upėje. Neaišku, ar atlaikys įrankiai, ir dar 1000 kitų klausimų ir
Sinoptikų prognozės artėjančiam savaitgaliui aiškiai bylojo, kad žvejyba per laisvadienius būtų buvusi itin nekomfortiška. Be to, gretas žvarbiam ir lietingam
„Apetitas kyla bevalgant“ – puiki lietuvių patarlė, kurią šiandien galiu puikiausiai pritaikyti sau. Pabandžius savo laimę vienose žvejybos varžybose, norisi
Antradienio popietę atsirado netikėta galimybė ištrūkti keletui valandų prie vandens. Orų prognozės žadėjo puikų orą – dešimt laipsnių šilumos ir
„Tuoj dar mus ir iškruš“, – sąmojinga ir lakia fraze banditišką mūsų šiandienos žvejybą apibūdino vienas didžiausių banditų Giedrius. Tiesa,
Pamažu artėjant penktai dešimčiai belieka pasidžiaugti, kad dar liko pirmųjų kartų. Taip nutiko šį rytą. Kelis metus galvojęs ir svajojęs,