Žvejybos varžybos Gross Gardons feeder cup 2024

Artėjant varžybų datai, didėjo nerimas. Pirma žvejyba tokioje sraunioje upėje. Neaišku, ar atlaikys įrankiai, ir dar 1000 kitų klausimų ir pamąstymų, kurie nedavė ramybės kelias savaites. Prieš varžybas susirašiau su Evaldu jam sakydamas, kad svajonių tikslas būtų TOP20, o minimalus tikslas – likti ne paskutiniam, nors ir važiavau su olimpiniu principu – svarbiausia dalyvauti ir, be abejonės, kaupti patirtį ateičiai.

Su visa šeimyna pajudėjome Rusnės link penktadienio popietę. Po gerų keturių kelionės valandų atvykome į nakvynės vietą, kur buvo matyti kažkur jau sutiktų žmonių veidai. Pasirodo, toje pačioje sodyboje apsistojo ir keletas Fisherio klubo, kurio organizuotose varžybose teko dalyvauti prieš keletą savaičių, narių. Trumpai šnektelėjus paaiškėja, kad laukia nelengvi reikalai. Pirmos dienos rytą prabundu 05:00 su skaudančia gerkle ir temperatūra, todėl tenka paskubomis išgerti vaistų nuo peršalimo ir tikėtis, jog jie padės. Kadangi pirmąją dieną startas buvo numatytas tik 12:00 valandą, ryte neskubėdamas susiruošiau jaukus ir pajudėjau varžybų vietos link.

Atvykus ištinka lengvas šokas, nes vanduo tikrai atrodo žvėriškas. Dar vienas metras ir krantinė bus apsemta. Bet, kaip sakoma, sąlygos visiems vienodos. Po registracijos sutinku vieną kitą pažįstamą veidą, tad laikas prabėga greitai ir nejučia priartėja burtų traukimo akimirka. Nedvejodamas čiumpu kamuoliuką ir ištraukiu E9 sektorių. Tai priešpaskutinė vieta, kadangi pirmąją dieną E11 sektorius neatvykus vienam dalyviui buvo išbrauktas (taip pat ir A1 sektorius). Ištrauktas E sektorius nudžiugino, kadangi teko girdėti, kad ten esą žuvies. Bent jau tokios žinios sklandė po penktadienio treniruotės. Maža to, ir srovė ten nebuvo tokia pikta. Kadangi šįkart pedanas nebuvo reikalingas, visi paruošiamieji darbai atlikti gana greitai. Skanuodamas dugną ties 25 metrais radau parandę ir ties ja užsiklipsavau. Nusprendžiau gaudyti su 3,9 m ir 120 gr kotu, nes ryte puikiausiai laikė ir 90 gr šėrykla metalinėmis kojomis.

Pirmi metimai, gyvų padavimas į tašką ir pirmos dvi valandos laukimo, kuris nieko gero nežadėjo. Kol kas tik pora nedidelių žuvelių ir nepakertami kibimai. Teko keisti tašką ir priartinti distanciją iki 19 m. Po 3-4 metimų sulaukiu pirmo rimto kibimo, bet, deja, tai karšis. Tas pats scenarijus kartojasi dar penkis kartus. Vos per valandą ištraukti 6 karšiai, todėl skubiai pakeičiu jauką ir išimu visus gyvus masalus. Toks sprendimas leido pagauti dar keletą žuvelių (iš viso pavyko iškrapštyti tik 7). Kita dalis atsisakė pasirodyti dėl įnoringos parandės, kuri piktai įsikibdavo į mano šėryklą. Po pirmos dienos svėrimo lieku 7-tas iš 10-ies. Pradžia nestebuklinga, bet galutinėje įskaitoje rikiavausi 32 vietoje. Nuotaikos dvejopos, jaučiau, kad galėjau geriau, trūko tik patirties ir treniruočių 🙂 Vakare pasikalbėjau su Fisherio kolegomis, kurie patarė naudoti šėryklą be ragų. Pirmą kartą gaudydamas tokioje srovėje net nepagalvojau, kad užtektų paprastos greitai kylančios šėryklos. Tai, žinoma, taikytina tik E sektoriui, mat, kituose sektoriuose toks manevras vargu ar būtų pagelbėjęs.

Antrosios dienos rytą visas scenarijus kartojamas iš naujo, tik šį kartą kiek anksčiau, nes startas numatytas 10:00. Vėl keliauju traukti burtų ir, nepatikėsite, ištraukiu tą patį sektorių! Ar gali būti geriau? Vakar dieną padarytos klaidos žinomos, tad šiandien belieka įsitikinti, ar padarytos tinkamas išvados. Beje, pakeičiau ir jauko receptūrą, labiau orientuodamasis į kuojai pritaikytą jauko varianto. Jaukinti šįsyk pradėjau XL 80 gr šėrykla ir, tarsi velnias kryžiaus, visos išgalėmis vengiau gyvų masalų įtraukimo į jaukinimą. Tik labai simboliškai visos žvejybos metu šėryklon įmečiau žiupsnelį kasterio ir keletą pinkučių. Taktika paprasta, taškas žinomas, tad telieka darbuotis. Per pirmąją valandą pavyko ištraukti 5 žuvis. Tai jau šioks toks pozityvas palyginti su vakarykšte diena. Varžybų viduryje sulėtėjus kibimui, ant kabliuko išbandžiau geltonų pinkų kombinaciją, kuri, pasirodo, buvo sėkminga ir atnešė man 3-4 stambias kuojas bei pora karšių. Praslinkus varžybų laikui galiausia išgirdau jų pabaigą skelbiantį signalą. Po svėrimo ties savo vardo ir pavardės grafa randu užfiksuotą 1,6 kg svorį. Atsiranda viltis, kad pavyks pasiekti išsikeltą tikslą pakliūti į TOP 20. Po visos zonos svėrimo sužinau, kad pirmą kartą tokio rango varžybose pavyko laimėti savo zoną, o kaip paaiškėjo vėliau, ir visas antros dienos varžybas. Per abi dienas pagauta 1,953 kg žuvies. Tai didžiausias bendras svoris, leidęs visiškai man netikėtai pakilti iki 10-os vietos.

Tokios tos pirmosios mano dviejų dienų varžybos! Ar galėčiau trečia dieną žvejoti? Atsakymas – taip, tikrai patiko, todėl ateityje reikės būtinai pakartoti. Po tokių varžybų supranti, kad treniruotės yra būtinos. Tiesa, šį kartą padėjo ir burtai, tačiau taip kiekvieną kartą tikrai nebus. Norėtųsi atskirai padėkoti Fisherio kolektyvui, kuris tikrai labai draugiškai ir šiltai dalijosi patirtimi. Na ir dar viena pamoka ateičiai, nereikia bėgti iš varžybų anksčiau laiko, nes prizo teko vykti pasiimti pirmadienį iš Ruslano. Ačiū jam, kad priglaudė.

Liko puikūs prisiminimai, įdegę delnai, vėjo nugairintos lūpos, daug gerų emocijų ir kitų varžybų laukimas:) 

Straipsnį apie pasiruošimą varžyboms rasite čia – https://breambandits.eu/kuoju-zvejyba-skirvyteje-pasiruosimas-gross-gardons-feeder-cup-2024