Praėjus keletui dienų po Gross Gardons varžybų, norėjosi sugrįžti į Kauno marias ir tiesiog ramiai pažvejoti – nemėtyti didelių svorių ir sulaukti daug aktyvios žuvies kibimų. Gegužės 1-os dienos laisvadienis buvo skirtas kitiems reikalams, bet, kaip jau nesyk būta, pavyko rasti laiko rytinei žvejybai prieš kelionę į gimtąjį kraštą pasveikinti savo mylimos mamos.
Maža to, nenumaldomai artėja mūsų pačių klubo varžybos. Jas klubo nariams ir savo bičiuliams organizuojame jau trečius metus iš eilės. Paprastai šiuo reikalu susirenkame gegužės viduryje tame pačiame marių ruože. Retkarčiais tyliai pasvajoju, jog vieną dieną ši tradicija išaugs į ką nors daugiau 🙂
Likus keletui savaičių iki numatytos varžybos dienos, nusprendžiau patikrinti realijas, šiuo metu vyraujančiame pasirinktame marių ruože. Daugiau negu prieš gerą mėnesį ten smagiai kibo pavasarinės kuojos, bet šiandienos tikslas, be abejonės, ponas karšis.
Prie vandens atvykau likus geroms dvidešimt minučių iki šeštos. Nusileidęs kalnu žemyn, sutinku naktinėjančių žvejų kompaniją ir keliolika minučių anksčiau manęs atvykusių kolegų būrelį. Krantas gan platus, tad pasitraukiu nuošaliau ir pradedu visiems gerai žinomą ceremoniją – įrangos montavimą. Šį kartą žinau, kad po žvejybos lauks sunkus kopimas atgal, todėl pedaną palikau namuose. Dėl šios priežasties visas pasiruošimas vyksta gana retai.
Neprabėga nė 20 minučių ir viskas surinkta bei paruošta rytinei žvejybai. Atsižvelgdamas į vandens temperatūrą ir matydamas, jog ji artėja, o gal net jau ir perkopė 14 laipsnių šilumos, pasirenku visiškai vasarinį jauko receptą. Gyvų komponentų šį kartą turėjau likusių nuo praeitų varžybų.
Žvejybai pasirinkau 3,6 m iki 60 gr. Flagman Grantham kotą. Kaip jau minėjau, po Skirvytės norėjosi lengvumo ir jautrumo. Pamirštas klipsas ant ritės būgnelio nuvedė mane į 45 m. atstumą, kuris pasirodė beveik tobulai tinkantis šiandienai, tereikėjo vos keletą metrų pasitrumpinti. Pasirinkęs tašką, nieko nelaukdamas siunčiu į pirmąsias jauko šėryklas su gyvų masalų porcijomis. Po pirmų keleto metimų žuvis atsiliepė ir pradėjo domėtis mano siūlomais skanėstais. Tiesa, rimtesnės žuvies teko luktelėti apie valandą, kada pasirodė karšiokai.
Per geras 4–5 valandas žūklės pavyko ištraukti 10 gražesnių karšių ir krūvą mažesnių, kurie iškart keliavo atgal į marių tolius. Jausdamas, kad artėju prie ŽMT leidžiamos 5 kg normos, pagautus karšius iškart paleisdavau atgal. Tik keletas didesnių karšių nukeliavo į rūkyklą. Juk smagu pradžiuginti mamą skania dovana 🙂
Žvejyba pavyko puikiai, laikas praleistas gerai! Vienintelė replika ir priminimas sau, jog reikėtų atidžiau pasiruošti žvejybai – susirišti pavadėlius namuose, o ne gaišti prie vandens laiką. Be to, bandžiau filmuoti laidą, kuri taip pat kainavo nemažai brangaus laiko. Apmaudžiausia tai, kad visą nufilmuotą medžiagą netyčia ištryniau, todėl apie visus žūklės įspūdžius galiu papasakoti tik straipsnio forma.
Tad tokia smagi rytinė mano žvejyba buvo šįkart Kauno mariose. Kaip visada, už jaukus dėkoju zvejybosreikmenys.lt kolegoms!
Zvejybosreikmenys.lt – iš žvejų žvejams!






