Maver lyga, Jurbarko etapas

Pagaliau įvyko ilgai lauktas etapas. Lygiai prieš metus Jurbarke buvo mano debiutas sportinės žūklės varžybose. Per tą laiką pavyko sukaupti truputį patirties, todėl nekantriai laukiau šiųmečio etapo. Norėjosi reabilituotis po pirmo prisvilusio blyno. Šį kartą būta gana ilgos pertraukos tarp varžybų, todėl buvo galima daugiau laiko skirti treniruotėms. Kadangi tam krašte tenka apsilankyti ir savaitgaliais, prieš varžybas pavyko susiplanuoti 4 treniruotes. Visos jos buvo skirtingos. Per pirmąją treniruotę pavyko sėkmingai pastatyti karšį į tašką. Koją tuokart pakišo tik prasta realizacija. Kitos kelios treniruotės buvo kiek prastesnės – pavyko daugiau pagauti žiobrių, o ne karšių. Paskutinę bendrą treniruotę su Augustu ir Giedriumi nusprendėme padaryti penktadienį prieš pat varžybas. Pastaroji buvo sunki. Nors patys karšių beveik nepagavome, tačiau kiek aiškesnės tapo daromos klaidos.

Penktadienio vakarą susidėliojome galutinę taktiką ir pakeitėme jauko receptūrą. Nuojauta kuždėjo, jog varžybas laimės tas, kas sugebės pasistatyti karšį dambose. Dėl šios priežasties norėjosi gauti sėkmingą ruožą būtent ten. Vis dėlto burtai lėmė kitaip. Šį kartą ištraukiau 52 sektorių – vietą visiškai šalia tilto. Gera žinia, kad tai kraštinis sektorius, todėl nėra spaudimo iš kairės. Nors man asmeniškai burtai gana sėkmingi, tačiau karšio daug nesitikėjau. Maniau, kad reikės dirbti su žiobriais ir tikėtis vieno kito prašokančio karšelio. Praskanavęs dugną, pasirinkau tris skirtingas distancijas: 20m (taškas prieš pirmą parandę), 25m (taškas už pirmos parandės) ir 31m (taškas už antros parandės).

Pradėti nusprendžiau antrame taške, nes prieš kelias savaites panašiu atstumu pavyko surasti gan gražių žiobrių ir sulaukti bonusinio karšiuko. Vertėtų paminėti, kad visos distancijos buvo pasirinktos ant kriauklių. Nemeluosiu, man tai gan nauja patirtis. Dar prieš kelis mėnesius šventai tikėjau, kad reikia ieškoti perėjimo iš smėlio į kriaukles, bet treniruotės parodė, kad karšis maitinasi būtent kriauklėmis nukloto dugno ruože. Kriauklės ir ploni pavadėliai – rezultatas turbūt nesunkiai nuspėjamas, varžybose šios problemos pavyko išvengti. Gaudžiau su 0,117 storio valu, kuris beveik tobulai atliko savo darbą. Gaudant ties 25 metrais, sėkmingai užteko 60 gr. šėryklos su ragais, o atitinkamai ties 31 metru – 80 gr. Buvau nusprendęs pirmam taškui skirti 1,5 valandos (tokios taktikos ir laikausi). Per pirmą valandą ten pavyko pagauti tik 4 žuvis, tačiau antros valandos pradžioje pasirodė ir pirmasis karšiukas, todėl nusprendžiau pirmame taške luktelti papildomą pusvalandį.

Pirmos dvi valandos buvo gana sudėtingos. Pagautos 9 žuvys ir tapo akivaizdu, jog geresniam rezultatui pasiekti būtina kažką keisti. Išbandęs tolimesnį tašką ir sulaukęs tik vieno žiobrio kibimo, grįžau į artimąją distanciją. Kaip tik tuo metu kaimynas ištraukė gražų karšį. Tai buvo signalas, jog karšis pasirodė. Nepraėjus nė kelioms sekundėms sulaukiau galingo karšinio kibimo ir po keleto minučių graibšte atsidūrė 2,5 kg karšis. Po 10 minučių pirmuoju paseka dar vienas gražuolis, o po keleto papildomų minučių – dar vienas jaunesnysis brolis. Po šių trijų karšių – beveik valanda tylos, pavyko suvilioti tik vieną kitą kuoją, žiobrį, šapalą ir ešeriuką. Likus valandai iki varžybų pabaigos sulaukiau dar vieno galingo kibimo. Deja, šį kartą žuvį palaikiau tik kelias sekundes.

Matydamas laikrodį, nusprendžiau eit va bank ir į tašką pradėjau versti gyvus masalus – karpytas musės lervas ir nesmulkintus trūklius. Likus pusvalandžiui žuvis atsiliepė ir sulaukiau dar vieno rimto kibimo. Po gerų 10 minučių kovos žuvies pakelti taip ir nepavyko, pavadėlis trūko per vidurį. Kartais sekasi burtai, bet nesiseka realizuoti visų kibimų… Kaip sakoma, didžiausios žuvys dažniausiai atitrūksta. Nemeluosiu, tokiose situacijose sunku, bet ilgai negalvojęs permetu darsyk. Šėryklai nespėjus nusileisti ant dugno, sulaukiu dar vieno kibimo. Šį kartą viskas sėkmingai ir karšis netrunka atsidurti graibšte.

Likus keletui minučių iki varžybų pabaigos, dar sulaukiu žiobrinio kibimo. Galiausiai laikas išsenka. Gaila, nes jautėsi, kad karšis yra taške ir, labai tikėtina, dar būtų pavykę kažką suvilioti. Po svėrimo paaiškėja, jog lieku antras zonoje su 11 kg, o bendroje įskaitoje užimu 7 vietą. Pagauti 5 karšiai ir gan nemažai smulkmės. Rezultatas galėjo būti ir geresnis, bet nėra ko varyti Dievo į medį. Pirmą kartą varžybose pavyko perkopti 10 kg ribą. Tiesa, reikėtų pasveikinti kolegas, kurie tikrai buvo vertesni aukštesnių vietų. Buvo smagios varžybos. Nustebino žuvies kiekis. Be to, įgyta naujos ir vertingos patirties. Belieka sulaukti paskutinio varžybų etapo Skirvytėje.

zvejybosreikmenys.lt – iš žvejų žvejams!

Atora fishing – teisingas produktas už teisingą kainą!

Treniruočių video rasite čia: