Paskutinė vasaros žvejyba arba kas naujo Nemune

Po Starfish‘o varžybų planų lėkti žvejoti nebuvo, o tuo labiau kur nors į Nemuną ties Jurbarku. Nemeluosiu, galvojau bent porą savaičių pailsėti nuo žvejybos. Minties būta nebent kada aplankyti Kauno marias, kurios pastaruoju metu mano labai apleistos ir retai lankomos. O bet tačiau, viskas pasikeitė po pakoreguotų savaitgalio planų. Vos sužinojau, kad būsiu netoli Jurbarko, mintys kaipmat pasikeitė. Kai esi netoli Nemuno, būtų nuodėmė jo neaplankyti.


Pirma žvejybos opcija buvo patikrinti Kukarskės dambas, bet mano dvi mėgstamos vietos jau buvo užimtos naktinėjančių kolegų, tad teko rinktis planą B – Nemuno ruožą ties Jurbarko tiltu. Nors atvykau gerokai prieš švintant, tačiau jau radau pora karšį suvilioti bandančių žvejų. Vienas iš jų papasakojo, kad prieš savaitę toje pačioje vietoje įdienojus pagavo gan nemažai karšių. Po tokių naujienų pradėjau sparčiau ruoštis įrangą. Startas – keliolika minučių po šeštos, vos pradėjus švisti. Žvejyba šiame ruože gan paprasta – atstumas ir dugno struktūra aiškūs, todėl vos keli metimai ir taškas žvejybai pasirinktas (distancija ~26-27m).


Prieš pradėdamas žvejoti vyriškai pajaukinau. Vaišės žuvims šįkart kukurūzai, traiškytas kasteris ir truputėlis pakarpytų musės lervų – iš viso apie 10 didelių šėryklų. Atlikęs paruošiamuosius darbus, kabinu 60 gr. šėryklą, pririšu 1,7m ir 0,117mm diametro pavadėlį su 10 nr. A1 kabliuku. Ant kablio sliekelis su musės lerva. Šėryklai net nespėjus nusileisti ant dugno, prasideda „vakarėlis“, kaip mes su Evaldu juokaujame, prisistato vietiniai „elektrikai“ (t. y. smulki žuvis) ir geras tris valandas neduoda man ramybės. Kad gyvenimas nebūtų pernelyg geras, atslenka pikti lietaus debesys ir dangus prapliumpa paskutiniu vasarišku lietumi. Prisipažinsiu, ne toks jis jau ir vasariškas buvo. Po poros valandų sušlapo viskas, kas galėjo sušlapti, ir galvoje pradėjo suktis pačios įvairiausios mintys. Galiausiai iškentus visas negandas, ilgai lauktas karšinis kibimas ir nedidelis karšiukas atsiduria graibšte. Po keleto minučių dar vienas kibimas, bet, deja, pavadėlis šiuokart nusipjauna į kriaukles.


Nežinau, sutapimas ar ne, bet karšiukai suaktyvėjo paploninus pavadėlį iki 0,1 mm. Visos žvejybos metu išbandyta aibė įvairių masalų kombinacijų, bet 4 iš 5 atvejų karšis sureagavo į ant kabliuko pasiūlytą kukurūzą su musės lerva arba slieką. Gyvi masalai nekoncentravo žuvies taške, visa ji buvo „prašokanti“ ir baisiai nenoriai kimbanti. Per visą žvejybą sulaukiau 5 karšinių kibimų, iš kurių 4 pavyko realizuoti. Smulkios žuvies, suprantama, prigaudyta be skaičiaus.


Summa summarum, vasara palydėta tinkamai, Nemunas aplankytas, žuvies pagauta, pajusta artėjančio rudens atmosfera, – ko dar norėti? Nebent tik bonusiuko, bet lai lieka jis kitam kartui. Į Nemuną dar tikrai grįšiu, bet artimiausią žūklę tikrai norėčiau planuoti jau stovinčio vandens telkinyje, bet yra toks posakis – žmogus planuoja, o Dievulis juokiasi 🙂
Tad iki greito!

zvejybosreikmenys.lt – iš žvejų žvejams! 

Atora Fishing – teisingas produktas už teisingą kainą!