Antradienio popietę turėjau dvi svarias priežastis lėkti Kaunan, – kitaip tariant, norėjau nušauti du zuikius vienu šūviu (arba du šūvius vienu zuikiu:) Pirmoji priežastis, be jokios abejonės, – žvejyba, o antroji – pagaliau atvykę užsakyti jaukai. Bendraklubis Aurelijus po rytinių bandymų Palemone pranešė svarbią žinią, jog veiksmo ten nėra. Ką daryti tokiu atveju? Ogi tikrinti kitą Kauno marių ruožą.
Antradienis, darbo diena, tad prie vandens atsidūriau tik apie 18:00. Vietą mudviem rezervavęs Aurelijus liūdnu balsu pranešė ir antrąją blogąją šios dienos žinią, kad ir čia karšių nėra. Maža to, ūpą nuo kalno žemyn sėkmingai tempė ir žolėse paskendęs krantas. Netrukau pats tuo įsitikinti už keleto minučių. Ką gi, back to reality reikalai ir vėl kartojasi. Paskubomis pabaigiau paruošiamuosius darbus. Pakėlęs į dangų akis, pamačiau beprasidedančią maišalynę – šiandien lengva nebus visomis prasmėmis.
Pirmi metimai dugnui praskanuoti. Vos ne vos ištraukiu švinuką, nes priekrantės zona tiesiog nuklota įspūdingo dydžio žolių juosta. Ką gi, tokiomis sąlygomis teks naudoti greitai iškylančias plastikines šėryklas (kurios pasiteisino). Pirmas kabliuko švystelėjimas į vandenį ir iš karto prisistato seni geri visų bičiuliai, draugai ir geri pažįstami pūgžliai. Kaip gi be jų! Po gerų dešimties minučių pagaliau ir pirmas rimtesnis kibimas, kurio autorė nedidelė kuoja pernelyg nesipriešindama atšuoliuoja pas mane į krantą. Tai, sakytume, tipinis ir įprastinis Kauno marių (veikiausiai ne tik jų) scenarijus. Pirmiausiai į jauką sureaguoja smulki žuvis, o vėliau pasirodo ir vyresnieji jos giminaičiai 🙂
Tiesa, tuo mūsų rami žvejyba ir baigiasi. Atslenka pirmasis audros debesis ir geras 20 minučių esame šauniai gaivinami apysmarkio lietaus ir gūsingo vėjo. Sėdėti ant pedano, kai po kojomis lūžta bangos, jausmas ne iš jaukiųjų… Bet ko nepadarysi dėl žvejybos! 🙂 Audrai praslinkus prasideda ir aktyvesnis žuvies kibimas, tik, deja, dienos vargų nebeatlaiko ir pradeda pakuotis daiktus Aurelijus. Ką gi, lieku vienas kovoti su žolių paklodėmis ir neaiškiais kibimais. Startavau su 0,12 mm, 1 metro pavadėliu, papuoštu 14 dydžio kabliuku, ir greitai pasigailėjau, nes dėl šio mano pasirinkimo pora karšinių kibimų liko tik gražiais prisiminimais. Reaguodamas į tai pasididinau kabliuką (12 nr) ir reikalai kiek pasitaisė – pirmas įskaitinio dydžio karšiokas graibšte. Kiek vėliau sutrumpinau ir pavadėlio ilgį iki 70 centimetrų. Toks ilgis, mano supratimu, tokiomis sąlygomis optimalus.
Išsprendęs visus techninius klausimus, pagaliau pradėjau džiaugtis nuoseklesniais kibimais. Žuvis geriausiai reagavo į vieną musės lervą, pagardintą 4–5 trūkliais. Kibimai aktyvūs ir išreikšti, būta ir vieno tikrai rimto egzemplioriaus, tačiau, deja, po keleto sekundžių kovos (nepavykus net pakelti jo nuo dugno) jis nusprendė neprasidėti su vaikiškais žaidimais ir pasuko savo keliais:)
Antroji žvejybos valanda pasitiko mane kryptį pakeitusiu vėju ir horizonte pasirodžiusiais tamsiais ir grėsmingais debesimis. Pastarieji vis artėjo ir nieko gero nežadėjo. Įvertinęs visas rizikas, nusprendžiau žvejybą baigti. Finišuota su dviem įskaitiniais karšiukais ir vienu smagiu karosu bei gan nemažai smulkmės. Vos tik susikroviau visus daiktus, piktasis debesis nuslinko kažkur tolyn ir paliko mane kvailio vietoje. Kaip byloja mūsų senolių išmintis – bijai vilko, neik į mišką. Taip ir aš likau it musę kandęs ir praradęs bent dvi papildomas žvejybos valandas. Beje, kolegos, panašu, kad Kauno mariose jau Šrekas išsimaudė 🙂 Taip juokaudamas noriu pasidalinti žinia, jog vanduo jau pradėjo žydėti! Tebūnie tai priminimas, kad renkantis vietą būtina stebėti vėjo kryptį, nes panašu, jog šiais metais situacija su žolėmis bus ir vėl sudėtinga.
Iš žvejų žvejams! – https://zvejybosreikmenys.lt
Atora Fishing – teisingas produktas už teisingą kainą!






