Karšių žvejyba

Karšių žvejyba yra viena populiariausių ir labiausiai vertinamų žūklės rūšių Lietuvoje. Karšis – tai žuvis, kuri reikalauja kantrybės, supratimo ir tinkamos taktikos, tačiau atsidėkoja stipria kova ir solidžiu laimikiu. Dėl savo paplitimo, dydžio ir elgsenos karšiai tapo pagrindiniu taikiniu tiek mėgėjams, tiek sportinės žūklės entuziastams.

Karšiai gyvena daugelyje Lietuvos vandens telkinių – upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir dideliuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip Kauno marios. Jie dažniausiai laikosi dugno sluoksnyje, todėl karšių žvejyba dažniausiai vyksta dugniniais arba feeder žūklės būdais.

Bendra informacija apie karšius

Karšis (lot. Abramis brama) – tai karpinių šeimos žuvis, pasižyminti plokščiu, aukštu kūnu ir sidabriniais arba gelsvais šonais. Jaunesni karšiai dažnai vadinami plakiu, o didesni egzemplioriai jau laikomi tikrais karšiais.

Pagrindiniai faktai apie karšius:

  • Karšių gyvenimo trukmė – iki 15–20 metų

  • Vidutinis dydis – 40–60 cm

  • Dažniausias svoris – 1–3 kg

  • Stambūs karšiai gali siekti 5–7 kg ir daugiau

  • Minta dugno organizmais, moliuskais, lervomis, augaline medžiaga

Karšiai yra būrinės žuvys – jie juda grupėmis ir dažnai laikosi tose pačiose vietose. Dėl šios priežasties sėkminga karšių žvejyba dažnai priklauso nuo teisingai pasirinkto taško ir pastovaus jaukinimo.

Kur ir kada efektyviausia karšių žvejyba?

Karšių žvejyba prasideda ankstyvą pavasarį, kai vanduo sušyla, ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Aktyviausi laikotarpiai:

  • Pavasarį – prieš nerštą ir po jo

  • Vasarą – ankstyvais rytais ir vakarais

  • Rudenį – kai karšiai ruošiasi žiemai ir intensyviai maitinasi

Karšiai dažniausiai laikosi:

  • gilesnių vietų,

  • lėtos tėkmės ruožų,

  • minkšto ar dumblėto dugno,

  • povandeninių šlaitų ir vagų.

Karšių žvejyba feederiu ir kiti metodai

Šiuolaikinėje žūklėje viena efektyviausių technikų yra karšių žvejyba feederiu. Šis metodas leidžia tiksliai šerti pasirinktą vietą ir kontroliuoti masalo pateikimą. Taip pat populiari:

  • dugninė karšių žvejyba,

  • plūdinė karšių žvejyba ramiuose vandenyse.

Karšiams dažniausiai naudojami masalai:

  • sliekai,

  • uodo trūklio lervos,

  • kukurūzai,

  • įvairūs kombinuoti masalai.

Kodėl karšių žvejyba tokia populiari?

Karšių žvejyba traukia tuo, kad ji reikalauja analizės ir taktikos. Kiekvienas vandens telkinys skirtingas, o karšiai – atsargūs ir protingi. Tinkamai pasirinkta vieta, jaukas ir masalas leidžia pasiekti puikių rezultatų.

Būtent dėl šių priežasčių karšių žvejyba Lietuvoje išlieka viena mėgstamiausių žūklės formų ir nuolat pritraukia naujų žvejų.

Važiuojam ten, kur nekimba

 Kol klubiokai neršia geroj vietoj, kolega pasiskundė, kad Žiegždrių–Laumėnų apylinkėse nustojo kibti karšiai. Man iššūkiai patinka. Nutiko taip, kad po […]

Kada žvejai jaučiasi pakylėti?

   Į šį retorinį klausimą atsakyti galima dvejopai. Viskas priklauso nuo to, ar turimas omeny dvasinis, ar fizinis pakylėtumas. Pirmąjį

Ligonis ar ne ligonis?

Rašysiu apie žvejybą, o pavadinimas apie ligas, – kas čia negerai:) Visą sekmadienį svarsčiau, ar esu žvejybos ligonis ar ne,

Nemuno ties Birštonu patikra

Šiandien buvo patikrintas Nemunas ties Birštonu. Ankstyvas rytas ir startas 4:00. Posakis „Anksti kėlęs – nesigailėsi“ šiandienai visai netiko. Pirmos

Lengvų kelių neieškom

Po klubiečių popietinio karšių išsijungimo parūpo patikrint, ar viskas čia popiet taip blogai. Po darbo 18:00 aš jau vietoj. Pradžia,

Kauno marių pamokos (ne visiems)

„Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“ – kadaise ištarė upės Lenos vardu pasivadinęs veikėjas. Bet šiame reportaže labiau tiktų mano

Neplanuota žvejyba Rumšiškėse

 Šeštadienio rytas, 9:00 mane pažadina telefono skambutis. Ogi Aleksandras kalbina važiuoti į Rumšiškes, į muziejų. Pagalvojau, būtų nuodėmė atsisakyti! Šoku

Pusdienis skuterių įlankoje

Šiandien ryte buvo patikrinta seniai žvejota vieta – Kauno marių „skuterių įlanka”. Tiesa, pirminis planas buvo visai kitas, tačiau orai

Trise prieš parandę

 Žmonės, kurie sąmoningai pasmerkia save kančiomis, vadinami asketais. Kaip pavadinti žvejus, sąmoningai pasirinkusius problemiško dugno reljefo žūklavietę, nežinau, galbūt tiesiog

Kai su kaimynu sergam ta pačia liga

Po darbų greituoju būdu atsiduriam prie Kauno marių. Tikslų didelių nebuvo, tačiau išėjo visai smagi žvejyba. Kad toli nereikėtų važiuoti,

Gėgės karšiai

Po treniruotės šeštadienį Skirvytėje, vedami smalsumo, prasukome pasižiūrėti į Nemuno senvagę. Pasak kolegos, ten pavasarį užeina karšiai nerštui. Privažiavus senvagės