Šeštadienio rytas, 9:00 mane pažadina telefono skambutis. Ogi Aleksandras kalbina važiuoti į Rumšiškes, į muziejų. Pagalvojau, būtų nuodėmė atsisakyti! Šoku iš lovos, maišau savo standartinį jaukų receptą, dedu mantą į automobilį ir pajudu Rumšiškių link. Oras tikrai nelepino ir nieko gero nežadėjo – šoninis stiprus šiaurės vėjas, debesuota, oro temperatūra viso labo 10 laipsnių. Startavom 11:30. Startui iškart gausiai paduota jauko su gyvais masalais. Pirmo kibimo ilgai laukti nereikėjo. Prie kelių trūklių pridėjęs vieną baltą skandintą musės lervą, sulaukiu greito kibimo. Kadangi esu senų pažiūrų ir elektroninis laikrodis ne man, tai po antro užmetimo pradedu mintyse skaičiuoti – po kelių sekundžių seka kibimas. Kibimų intervalas – nuo 15 iki 90 sekundžių. Nesulaukęs kibimo per šį laiką, darydavau permetimą ir t.t. Į kiekvieną šėryklą buvo paduodama karpytų musės lervų ir trūklių, kartas nuo karto pridėdavau keletą karpytų sliekų. Toks tempas ir tokia taktika davė vaisių. Atstumas labai komfortiškas, 32m nuo pedano (nuo kranto grubiai dar +10m). Be pedano jau būtų problema, žolės. Atsikabinimų turėjau gal tik porą. Buvo momentas, kai 4 iš eilės kibimų nerealizavau. Tai reiškė, kad pats laikas keisti kabliuką ir realizacija vėl pasitaisė. Mano patarimas visiems, – po 5 pagautų žuvų keiskite pavadėlį su kabliuku. Tada nebus nepakirtimų ir žuvies nuėjimų, sutaupysite labai brangių nervu ląstelių ir išvengsite naujų žilų plaukų Finišas 18:00 su 33 tikrai neblogo kalibro karšiais. Gaila, bet asmeninio rekordo pagerinti nepavyko. Teks pasistengti kitą kartą!!! Darbinis pavadėlis – 0,12mm 0,6m ilgio su 18nr Flagman pro feeder kabliuku. Masalas – 4 trūkliai + skandinta balta musės lerva.

