Žvejyba Nemune, Birštone
Noras žvejoti dažnai priverčia mus būti išradingus ir rasti subtilių būdų, kaip atsidurti prie vandens. Tokie reveransai tūlam žvejui gali […]
Karšių žvejyba yra viena populiariausių ir labiausiai vertinamų žūklės rūšių Lietuvoje. Karšis – tai žuvis, kuri reikalauja kantrybės, supratimo ir tinkamos taktikos, tačiau atsidėkoja stipria kova ir solidžiu laimikiu. Dėl savo paplitimo, dydžio ir elgsenos karšiai tapo pagrindiniu taikiniu tiek mėgėjams, tiek sportinės žūklės entuziastams.
Karšiai gyvena daugelyje Lietuvos vandens telkinių – upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir dideliuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip Kauno marios. Jie dažniausiai laikosi dugno sluoksnyje, todėl karšių žvejyba dažniausiai vyksta dugniniais arba feeder žūklės būdais.
Karšis (lot. Abramis brama) – tai karpinių šeimos žuvis, pasižyminti plokščiu, aukštu kūnu ir sidabriniais arba gelsvais šonais. Jaunesni karšiai dažnai vadinami plakiu, o didesni egzemplioriai jau laikomi tikrais karšiais.
Pagrindiniai faktai apie karšius:
Karšių gyvenimo trukmė – iki 15–20 metų
Vidutinis dydis – 40–60 cm
Dažniausias svoris – 1–3 kg
Stambūs karšiai gali siekti 5–7 kg ir daugiau
Minta dugno organizmais, moliuskais, lervomis, augaline medžiaga
Karšiai yra būrinės žuvys – jie juda grupėmis ir dažnai laikosi tose pačiose vietose. Dėl šios priežasties sėkminga karšių žvejyba dažnai priklauso nuo teisingai pasirinkto taško ir pastovaus jaukinimo.
Karšių žvejyba prasideda ankstyvą pavasarį, kai vanduo sušyla, ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Aktyviausi laikotarpiai:
Pavasarį – prieš nerštą ir po jo
Vasarą – ankstyvais rytais ir vakarais
Rudenį – kai karšiai ruošiasi žiemai ir intensyviai maitinasi
Karšiai dažniausiai laikosi:
gilesnių vietų,
lėtos tėkmės ruožų,
minkšto ar dumblėto dugno,
povandeninių šlaitų ir vagų.
Šiuolaikinėje žūklėje viena efektyviausių technikų yra karšių žvejyba feederiu. Šis metodas leidžia tiksliai šerti pasirinktą vietą ir kontroliuoti masalo pateikimą. Taip pat populiari:
dugninė karšių žvejyba,
plūdinė karšių žvejyba ramiuose vandenyse.
Karšiams dažniausiai naudojami masalai:
sliekai,
uodo trūklio lervos,
kukurūzai,
įvairūs kombinuoti masalai.
Karšių žvejyba traukia tuo, kad ji reikalauja analizės ir taktikos. Kiekvienas vandens telkinys skirtingas, o karšiai – atsargūs ir protingi. Tinkamai pasirinkta vieta, jaukas ir masalas leidžia pasiekti puikių rezultatų.
Būtent dėl šių priežasčių karšių žvejyba Lietuvoje išlieka viena mėgstamiausių žūklės formų ir nuolat pritraukia naujų žvejų.
Noras žvejoti dažnai priverčia mus būti išradingus ir rasti subtilių būdų, kaip atsidurti prie vandens. Tokie reveransai tūlam žvejui gali […]
Po gana ilgos pertraukos vėl grįžtu prie savo senos mielos dugninukės. Prisipažinsiu, kad kurį laiką buvau paniręs į lynų žvejybą
Vėsus ir ankstyvas šeštadienio rytas. Kažkur Vilniuj, kažkur Kaune, kažkur Ukmergėj tuo pat metu įsižiebia automobilių žibintų šviesos, suriaumoja varikliai
Šį kartą kartu su manim pasitreniruoti panoro Mantas Vaičiūnas ir Vaidas Ramonas. Ant kranto susitinkam 06:00. Oro temperatūra viso labo
Pagaliau atėjo labai ilgai laukta diena. Po beveik mėnesio be žvejybos pavyksta ištrūkti prie Kauno marių. Šįkart nebuvo jokių klausimų
Atsikeliu ryte, išleidžiu žmoną į darbą, dukrą nuvežu į darželį… Į darbą šiandien nereikia, todėl ramiausiai geriu kavą ir mąstau,
Praėjus keletui dienų po Gross Gardons varžybų, norėjosi sugrįžti į Kauno marias ir tiesiog ramiai pažvejoti – nemėtyti didelių svorių ir sulaukti
Po paskutinės žvejybos prabėgo jau šioks toks laiko tarpas, tad, nori nenori, kaip vilkas į mišką, taip ir aš pradėjau
Įsiliejęs į klubo aktualijas ir pokalbius, nė pats nepajutau, kaip užsiregistravau į artėjančias kasmetines Bream Bandits varžybas. Jau keleri metai
Sinoptikų prognozės artėjančiam savaitgaliui aiškiai bylojo, kad žvejyba per laisvadienius būtų buvusi itin nekomfortiška. Be to, gretas žvarbiam ir lietingam
Savaitgaliui būta visokių planų – Nemunan toliau, Nemunan arčiau, bet viskas baigėsi sena ir jau kiek įkyroka tradicija. Orų prognozės
Taip kažkada Antanto Baranausko lūpomis iš širdies plėšė Vytautas Kernagis… Kiek kitaip ši melodija suskamba, kai tie kalnai ir maži