Pagaliau atėjo labai ilgai laukta diena. Po beveik mėnesio be žvejybos pavyksta ištrūkti prie Kauno marių. Šįkart nebuvo jokių klausimų dėl vietos pasirinkimo, mat, gegužės 18 dieną Rumšiškėse numatytos mūsų klubo The Bream Bandits varžybos, tad pats laikas ten važiuoti ir pasitreniruoti. Ši vieta man visiškai nauja ir nežinoma, todėl treniruotė būtina, kad seniems klubo vilkams galėčiau kibti į kulnus. Šiek tiek po 05:00 atvykstu į vietą. Prieš akis – kalnas žudikas, priverčiantis su plačia šypsena neštis pirmąjį dalį įrangos. Iš pirmo žvilgsnio ne toks ir didelis tas kalnas, bet kai reikia užlipti viršun pradedu suprasti, kodėl kolegos tiek daug apie jį kalba… Kaip reikės su visa manta užsiropšti viršun…
Per daug neskubėdamas susistatau visą įrangą vandenyje, pasiruošiu meškeres, gyvus masalus, paskutinį kartą padrėkinu jauką. Dėl visiems aiškiai suprantamų priežasčių jauko receptūros šįkart neatskleisiu. Nusprendžiu startuoti artimesnėje distancijoje, o jei šis taškas nesudirbtų, keliausiu toliau. Turiu pasakyti, kad mėnuo be žvejybos netruko atsiliepti įgūdžiams ir privertė padaryti keletą klaidų. Matuodamas atstumą atpalaidavau valą, kuris akimirksniu susisuko. Maža to, pirmu metimu supratau, kad nepervėriau valo per vieną žiedelį…
Pirmos kelios žūklės valandos nelabai rezultatyvios. Iškrapštau tik penkis delno dydžio karšelius. Supratęs, kad artima distancija veikiausiai neperspektyvi, nusprendžiu patikrinti tolimesnį tašką. Po gausaus pradinio pajaukinimo, antru metimu sulaukiu neblogo kibimo. Jaučiu, kad aname gale pakankamai stambi žuvis, kurios, gaila, neatlaikė plonas pavadėlis. Kitaip sakant, pirmasis rimtesnis mano priešininkas liko plaukioti marių platybėse su mano padovanotu auskaru. Prabėga dar kelios žūklės valandos. Pernelyg nesiplėsdamas reziumuosiu, kad žuvies pavyko kažkiek surinkti, pasidaryti išvadas, išgryninti taktiką varžyboms, atrinkti masalus. Likęs klaustukas – jauko receptūra. Nekantriai laukiu savo pirmojo debiuto varžybose, kuriomis prasidės visas mano šių metų varžybinis sezonas.
P.S Kalnui žudikui atėmus paskutines jėgas, pradėjau savęs klausti, ką aš darau su savo gyvenimu, ar tikrai man viso to reikia?! Tik įsėdęs į automobilį ir pajudėjęs namo grįžau prie mintis, jog, kad ir kaip bebūtų sunku, reikia kantriai ir sunkiai judėti išsikelto tikslo link. O be to, juk sportas tai sveikata!
Iki kitų susitikimų!
zvejybosreikmenys.lt – iš žvejų žvejams!



