Karšių žvejyba

Karšių žvejyba yra viena populiariausių ir labiausiai vertinamų žūklės rūšių Lietuvoje. Karšis – tai žuvis, kuri reikalauja kantrybės, supratimo ir tinkamos taktikos, tačiau atsidėkoja stipria kova ir solidžiu laimikiu. Dėl savo paplitimo, dydžio ir elgsenos karšiai tapo pagrindiniu taikiniu tiek mėgėjams, tiek sportinės žūklės entuziastams.

Karšiai gyvena daugelyje Lietuvos vandens telkinių – upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir dideliuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip Kauno marios. Jie dažniausiai laikosi dugno sluoksnyje, todėl karšių žvejyba dažniausiai vyksta dugniniais arba feeder žūklės būdais.

Bendra informacija apie karšius

Karšis (lot. Abramis brama) – tai karpinių šeimos žuvis, pasižyminti plokščiu, aukštu kūnu ir sidabriniais arba gelsvais šonais. Jaunesni karšiai dažnai vadinami plakiu, o didesni egzemplioriai jau laikomi tikrais karšiais.

Pagrindiniai faktai apie karšius:

  • Karšių gyvenimo trukmė – iki 15–20 metų

  • Vidutinis dydis – 40–60 cm

  • Dažniausias svoris – 1–3 kg

  • Stambūs karšiai gali siekti 5–7 kg ir daugiau

  • Minta dugno organizmais, moliuskais, lervomis, augaline medžiaga

Karšiai yra būrinės žuvys – jie juda grupėmis ir dažnai laikosi tose pačiose vietose. Dėl šios priežasties sėkminga karšių žvejyba dažnai priklauso nuo teisingai pasirinkto taško ir pastovaus jaukinimo.

Kur ir kada efektyviausia karšių žvejyba?

Karšių žvejyba prasideda ankstyvą pavasarį, kai vanduo sušyla, ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Aktyviausi laikotarpiai:

  • Pavasarį – prieš nerštą ir po jo

  • Vasarą – ankstyvais rytais ir vakarais

  • Rudenį – kai karšiai ruošiasi žiemai ir intensyviai maitinasi

Karšiai dažniausiai laikosi:

  • gilesnių vietų,

  • lėtos tėkmės ruožų,

  • minkšto ar dumblėto dugno,

  • povandeninių šlaitų ir vagų.

Karšių žvejyba feederiu ir kiti metodai

Šiuolaikinėje žūklėje viena efektyviausių technikų yra karšių žvejyba feederiu. Šis metodas leidžia tiksliai šerti pasirinktą vietą ir kontroliuoti masalo pateikimą. Taip pat populiari:

  • dugninė karšių žvejyba,

  • plūdinė karšių žvejyba ramiuose vandenyse.

Karšiams dažniausiai naudojami masalai:

  • sliekai,

  • uodo trūklio lervos,

  • kukurūzai,

  • įvairūs kombinuoti masalai.

Kodėl karšių žvejyba tokia populiari?

Karšių žvejyba traukia tuo, kad ji reikalauja analizės ir taktikos. Kiekvienas vandens telkinys skirtingas, o karšiai – atsargūs ir protingi. Tinkamai pasirinkta vieta, jaukas ir masalas leidžia pasiekti puikių rezultatų.

Būtent dėl šių priežasčių karšių žvejyba Lietuvoje išlieka viena mėgstamiausių žūklės formų ir nuolat pritraukia naujų žvejų.

Sezono pabaigtuvės (2 dalis)

Po sėkmingų pirmųjų sezono pabaigtuvių praeitą savaitę, logiška buvo suplanuoti ir antrąsias. Vieta ta pati, kompanija ta pati, masalai tie […]

Kelionė laiku į Kauno marias

Pagaliau po poros savaičių pertraukos susiruošiau į žvejybą. Kadangi norėjau pagaudyti senoje geroje vietoje aukščiau Kruonio, žinojau, kad iš namų

Šiurpnakčio klajonės prie Kruonio

Dar visai neseniai praūžė BreamBandits rudens varžybos, įspūdingos ne žuvų gausa ar jų dydžiu, o tuo, kaip stipriai šis renginys

Trumpas ežero pašnipinėjimas

Labai jau seniai jums kažką berašiau… Nesuklyskite, tai nereiškia, kad nežvejojau. Žvejybų buvo tikrai labai daug, kartais smagesnių, kartais liūdnesnių.

Kur didieji?

Netruko prabėgti klubo varžybos, o aš – kaip tas vilkas, kad ir kiek namuose šertas, ir vėl į miško pusę

Žvejybiniai penktadienio planai

Planas penktadieniui nuvažiuoti pažvejoti aukščiau Kruonio. Jaukus pasiruošiu iš vakaro, nes, orams atvėsus, šiuos darbelius smagiau pasidaryti šiltuose namuose. Na

Apie išlaukimus

Kiekviena žūklė turi pridėtinės išliekamosios vertės. Tereikia nenumoti į ją ranka ir kiek nuodugniai paanalizuoti. Žmogiška, kad dažniau ir labiau

Dzūkiško leščiaus beieškant

Gėda prisipažinti, kad cikras dzūkelis, užaugęs netoli Nemuno, leščių (t. y. karšių) važiuoja gaudyti ties Jurbarku ar dar blogiau –

Keistenybės…

Kieksyk Kauno mariose esate pagavę raudžių (ne kuojų, o tikrų raudžių)? Na gerai, sakysite, kas čia tokio – viena kita