Gruodžio mėnesio karšiai

Dauguma draugų jau seniai suguldė savo žvejybinius įrankius žiemos miegui ir laukia kito sezono pradžios… Regis, viskas logiška. Prisipažinsiu, aš niekad negarsėjau dideliais kantrybės ištekliais, todėl iki manojo sezono pabaigos dar toli…

Šeštadienio popietė. Su savo bendraminčiu draugu pradedam eilinįkart bruzdėt ir ieškot vietos, kur būtų galima savo žvejybinę laimę išbandyti. Šį kartą metame Nemuno kortą. Pasirenkame nuošalesnį ir ramesnį ruožą. Lėkti ten, kur prasidėjęs žvejų turgus, tiesiog nesinori. Spėję atvažiuoti iki saulei nusileidžiant, čiumpame į rankas Deeper‘į ir pirmu metimu aptinkame nemažai žuvies. Po pamatyto vaizdo mus ilgai įtikinėti ir įkalbinėti nereikia, sėsime ir bandysime čia.

Į pirmąsias mūsų pastangas prijaukinti žuvį tradiciškai pirmieji atsiliepia Jo didenybės pūgžliai. Jų dėmesio susilaukiame kone kas kiekvieną metimą. Šie nekviesti svečiai mitriai pradėjo gadinti bendrą nuotaiką. Sutemus, laimei, dingo visa smulkmė. Staiga iš šono girdžiu draugo balsą, pranešantį, kad kažką neblogo įkabino. Greitai nuskubu su graibštu rankose jam į pagalbą ir, ką jūs manot, iš Nemuno sutemų su mumis ateiti pasisveikinti nusprendė visai gražus karšiokas, iš akies apie 1,5 kg. Subliuškusi nuotaika mitriai sugrįžo į palubes, o mūsų veidus papuošė plačios šypsenos. Lūkesčiai jau visai kiti.

Vos spėju sugrįžti prie savo meškerės ir BAM – iškart kibimas! Po trumpos kovos krantan priparkuoju labai panašaus dydžio karšį. Prabėga dar pusvalandis ir mano bičiulis pakartoja pusantro kilogramo karšio ištraukimo procedūrą. Be to, jo jaukiname taške netrūksta judesio – tai nepakertamas kibimas, tai silpnas patraukimas, tai musės lervų vagystės ir t. t. Tuo tarpu pas mane visiška ramuma. Pastaroji dar labiau pradeda slėgti, kad draugui pavyksta ištraukti dar vieną karšį. Jau visai neramu, įtarimų pradeda kelti mano pasirinktą distancija.

Ačiū Dievui šis nerimas greit išgaravo, kai pamačiau mano viršūnėlės lenkimą. Pakertu – ilgai lauktas karšis! Greitai sutvarkau visus formalus ir laukiu kito kibimo. O jo šįkart ilgai laukti neteko – paskui savo gentainį pasekė du ir kiek didesni karšiai. Viskas – žūklė, galima sakyti, pavyko! Laimikis kaip tokiam metų laikui tikrai solidus, todėl baigti savo pasirodymą galime išties pakelta galva. Pasirodo, karšiai dar visai nesilaiko Advento ir pilna burna valgo mėsą. Ant kabliuko geriausiai veikė trūkliai su musės lerva. Tiesa, kiek vėliau karšiams įdomios buvo tik musės lervos. Žvejota 7–8 metrų gylyje. Iš viso pagauti septyni karšiai. Visi jie, suprantama, po fotosesijos buvo paleisti atgal ruoštis Kalėdoms. Taip kad Nemunas dar gyvas!

Iki kitų susitikimų prie vandens!

zvejybosreikmenys.lt – iš žvejų žvejams! 

Atora Fishing – teisingas produktas už teisingą kainą!