Po praeito savaitgalio žvejybos norėjau dar kartą pabandyti Nemuną. Vieta ta pati, tik šį kartą ne vienas, o su kaimynu. Su Giedrius Plečkaitis dar prieš keletą dienų sutarėme, kad bandysim, o ar pagausim – nebuvo jokių garantijų. Orų prognozės gąsdino ne juokais. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad ir tokiu oru yra tekę gaudyti, tik kitoje vietoje. Kitaip sakant, nebe laikas keisti planą – bus kaip bus. Po darbo apie 15 val. tiesiai nulekiu į vietą. Po keleto minučių paskambina Giedrius ir klausia, ar pavyko rasti vietos. Atsakau jam, kad tokiu oru ligonių su fyderiu yra vienetai, todėl problemos dėl vietos nėra. Į tokį mano sąmojį Giedrius atsako skaniai kvatodamas. Nešaldyk rankų ir lėk greičiau čia, sakau jam užbaigdamas pokalbį, mat, tuo metu nosį gnaibė -2,5° šaltukas, o vandens paviršiuj plaukė ledukas (toks lyg košė būtų, bent taip atrodė).
Automobilyje paskubomis užvalgau ir skubu pasiruošti žvejybai, kol dar šviesu. Pirmais metimais pataikau tiesiai į tą ledą. Laimei, palenkus meškerę kiek įmanoma arčiau vandens valas, padedamas srovės, netrunka ji perpjauti. Vėliau pakilus vėjui, ledą nupūtė į kitą krantą, todėl niekas iš esmės nebetrukdė žvejoti. Sutemus atvažiavo ir Giedrius. Pirmi klausimai, ar pavyko man ką nors pagauti. Atsakau jam, kad turėjau kibimą, bet nepagavau. Šiaip, jau kelinta žvejyba iš eilės, kai Giedriui šypsosi sėkmė. Trys šėryklos į tašką, trečias permetimas ir iškart karšinis kibimas, kurį Giedrius realizuoja. Po valandėlės šis scenarijus pasikartoja dar kartą. Na, sakau, su tavim nebegalima kartu važiuoti žvejoti, kažkoks prakeiksmas ar užkerėjimas. Mano žodžiai sukelia Giedriaus juoką (nors man, tiesą pasakius, visai nejuokinga).
Buvo jau apie pusė pirmos nakties, o aš vis dar tuščias. Na negi su nuliu baigsiu žvejyba?! Ir kaip tik tuo momentu sulaukiu gražaus kibimo (atšaunančios viršūnėlės). Pagaliau sulaukiu to, dėl ko čia aš atvažiavau. Apie trečią nakties vėl buvo kilusi mintis baigti žvejybą, bet ją išvaikė vėl gražus kibimas. Pakertu ir jaučiu, kad aname gale yra kur kas didesnis egzempliorius nei įprastai. Nuojauta manęs neapgauna ir po kelių akimirkų krante atsiduria tikrai gražus plačiašionis. Pagavus karšį, mintys apie namus atitolo dar vienai valandai, tačiau per tą laiką nieko daugiau nepagavom. Kaip visuomet, žvejyboje į kaulą sušalti neleido tradicinis Giedriaus troškinys, kurio užvalgęs net ir kandžiojant lengvam šaltukui kaipmat sušyli. O kur dar dieviško skonio karšta (kurios nebuvau pamiršęs prisiruošti)… Pačiai pabaigai pastebėsiu, kad geriausiai veikė tas pats masalas, kurį naudojome ir praėjusį kartą… #PikerisLT #Zvejuva #PerlasGo





