Po šv. Kalėdų maratono – prikimštų skrandžių ir susitikimų su artimaisiais – atėjo laikas susitikti ir su karšiais. Nuėjęs miegoti kaip įprasta, akis atmerkiau 04:00 ryto. Ekspromtu gimė mintis nuvažiuoti prie Nemuno. Apsižiūrėjau patyliukais, ar visko užtektinai turiu, ir mukt greitai į automobilį…
Po geros valandos aš jau prie Nemuno kranto. Startas 06:20. Pirmas karšis atsiliepė labai greitai – 06:45. O visa, kas po to sekė, galima pavadinti pasaka. Pasakiškas kibimas, pasakiškas oras, atrodo lyg sapnuotum. 10:00 pagaunu paskutinį dienos karšį. Ta proga dar šiek tiek palūkuriavau prie meškerių ir pradėjau fotosesiją. Karšiai išties dideli ir gražūs. Šįsyk gaudyta 7,5-8 m gylyje. Ant kabliuko viskas tas pats, kas ir kitais kartais. Paleidęs atgal į gimtąją stichiją visas žuvis, iškelta galva ir su plačia šypsena veide palieku ši nuostabų kampelį. Išvada paprasta – kartais nemiga išeina į naudą.
Iki kitų susitikimų prie vandens!








