Ekstremalai Skirvytėje
Žvejyba nuo kranto, kai gnybia -6 C šaltis. Skamba įdomiai, bet įmanoma. Su kaimynu apsiginklavom žiemiškai, visi žiemos atributai, išskyrus […]
Karšių žvejyba yra viena populiariausių ir labiausiai vertinamų žūklės rūšių Lietuvoje. Karšis – tai žuvis, kuri reikalauja kantrybės, supratimo ir tinkamos taktikos, tačiau atsidėkoja stipria kova ir solidžiu laimikiu. Dėl savo paplitimo, dydžio ir elgsenos karšiai tapo pagrindiniu taikiniu tiek mėgėjams, tiek sportinės žūklės entuziastams.
Karšiai gyvena daugelyje Lietuvos vandens telkinių – upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir dideliuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip Kauno marios. Jie dažniausiai laikosi dugno sluoksnyje, todėl karšių žvejyba dažniausiai vyksta dugniniais arba feeder žūklės būdais.
Karšis (lot. Abramis brama) – tai karpinių šeimos žuvis, pasižyminti plokščiu, aukštu kūnu ir sidabriniais arba gelsvais šonais. Jaunesni karšiai dažnai vadinami plakiu, o didesni egzemplioriai jau laikomi tikrais karšiais.
Pagrindiniai faktai apie karšius:
Karšių gyvenimo trukmė – iki 15–20 metų
Vidutinis dydis – 40–60 cm
Dažniausias svoris – 1–3 kg
Stambūs karšiai gali siekti 5–7 kg ir daugiau
Minta dugno organizmais, moliuskais, lervomis, augaline medžiaga
Karšiai yra būrinės žuvys – jie juda grupėmis ir dažnai laikosi tose pačiose vietose. Dėl šios priežasties sėkminga karšių žvejyba dažnai priklauso nuo teisingai pasirinkto taško ir pastovaus jaukinimo.
Karšių žvejyba prasideda ankstyvą pavasarį, kai vanduo sušyla, ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Aktyviausi laikotarpiai:
Pavasarį – prieš nerštą ir po jo
Vasarą – ankstyvais rytais ir vakarais
Rudenį – kai karšiai ruošiasi žiemai ir intensyviai maitinasi
Karšiai dažniausiai laikosi:
gilesnių vietų,
lėtos tėkmės ruožų,
minkšto ar dumblėto dugno,
povandeninių šlaitų ir vagų.
Šiuolaikinėje žūklėje viena efektyviausių technikų yra karšių žvejyba feederiu. Šis metodas leidžia tiksliai šerti pasirinktą vietą ir kontroliuoti masalo pateikimą. Taip pat populiari:
dugninė karšių žvejyba,
plūdinė karšių žvejyba ramiuose vandenyse.
Karšiams dažniausiai naudojami masalai:
sliekai,
uodo trūklio lervos,
kukurūzai,
įvairūs kombinuoti masalai.
Karšių žvejyba traukia tuo, kad ji reikalauja analizės ir taktikos. Kiekvienas vandens telkinys skirtingas, o karšiai – atsargūs ir protingi. Tinkamai pasirinkta vieta, jaukas ir masalas leidžia pasiekti puikių rezultatų.
Būtent dėl šių priežasčių karšių žvejyba Lietuvoje išlieka viena mėgstamiausių žūklės formų ir nuolat pritraukia naujų žvejų.
Žvejyba nuo kranto, kai gnybia -6 C šaltis. Skamba įdomiai, bet įmanoma. Su kaimynu apsiginklavom žiemiškai, visi žiemos atributai, išskyrus […]
Tik dabar atsigavau po žvejybos, todėl nutariau parašyti. Sekmadienį apie 11val. su kolega Pauliumi Rumšu susidėjome mantą ir išlėkėme į
Štai ir praūžė ilgai laukta, derinta, sapnuota ir planuota karšių žvejyba Nemuno deltoje, Atmatoje. Vieniems sekėsi gerai, kitiems geriau. Svarbiausia,