Ekstremalai Skirvytėje

Žvejyba nuo kranto, kai gnybia -6 C šaltis. Skamba įdomiai, bet įmanoma. Su kaimynu apsiginklavom žiemiškai, visi žiemos atributai, išskyrus grąžtą. Vasarą priminė tik meškerės. Trečioje Skirvytės krantinėje vietų buvo, kiek nori, vadinasi mes kvaili pakankamai. Apsiginklavau mono valu, kolega pasiliko prie pintuko. Pylėm Johnsons vaikišką aliejuką. Tikrai padeda. Patepus, ledas ant žiedų rečiau susidaro ir būna minkštas, nieks nestringa. Su mono valu buvo iššūkių dėl kitų savybių. Flegmatiškas metimas ir žaibiškas kirtimas, viskas atvirkščiai nei su pintuku. Dar dėl visokių stopikų trūkumo nerišau inline sistemėlės, o seną gerą paternosterį, kuris vėl kitaip rodė kibimus ir pan.

Šviesiu paros metu kibo tik kuojytės, todėl, kelias pagavę, pradėjom kept šašlykus ir laukėm tamsos. Jai užslinkus, kibimas įsivažiavo ne iškart, pirmas apie 19:30. Paskui kibimai sekė bangomis. Žvejojom 32 ir 38 m distancijose, tad darbas vyko praktiškai pakaitomis. Jei meškerė tyli, tai padedi su graibštu kolegai. Paskui atvirkščiai. Jaukai Champ‘o juodi, niekuo neskaninti. Karpėm daug sliekų. Turėjom 0.5 kg, tai visą ir sukarpėm. Kai visai aprimdavo, padarydavome keletą metimų baisiu tempu, kas 4–5 minutes. Šiaip visą žvejybą stengiausi ilgiau 10 min. nelaikyti. Kalibras žuvų šįkart mažesnis, nemažai pagavome tokių po 1 kg, o dar mažesnius susiraukę leidome atgal (suprask, KM tokių irgi pagauname, nieko nauja). Gražesni 5 karšiai pateko į nuotrauką. Sporto buvo nemažai, nes reikėjo kursuoti maršrutu – palapinė-meškerė-palapinė-graibštas-palapinė. Jauko dubuo ir masalai negalėjo būti laikomi lauke, juos kabindavo iškart. Pasinaudoji ir į palapinę. Netikėtas iššūkis buvo šimtai kirstukų, kurie gyvena po pairusiomis betoninės krantinės plokštėmis. Teko palapinėje viską nuo žemės atkelti, nes, tik išėjus, jie aplink šildytuvą rengdavo festivalius. Ačiū Dievui, namo kuprinėj neparsivežiau. Šiaip buvo sunku, bet verta!! Galva išvalyta, ir perkeliam feederinės žvejybos temperatūros kartelę iki -6 C.