Užuot su šypsena veide užmigę po lemiamų Žalgirio rungtynių, užtikrinusių vietą stipriausių Eurolygos komandų aštuntuke, ketvertas įsiKARŠčiavusių banditų iš didžiosios raidės B(ream) nusprendė savo nakties laiką skirti klejonėms po didžiausios Lietuvos užtvankos priekrantės brūzgynus. Tokia jau ta banditų dalia – savo kelius minti tamsiuoju paros metu.
Tiesa, reikia padėkoti klubiokams-banditams Nerijui ir Giedriui, kurie ir taip skurdžius savo nakties miego trupinius sutiko paaukoti laisvų vietų mariose ties Darsūniškiu paieškai. O toliau viskas pagal pačias seniausias klubo tradicijas – rankų paspaudimai, šmaikštūs juokeliai apie vieni kitus, kuitimasis prie savo mantos ir lūkuriavimas laukiant pirmųjų aušros spindulių. Orai šįkart nebuvo iš svetingųjų – stiprus rytys, apniukęs dangus ir pavieniai lietaus lašai. Vis dėlto, kaip byloja sena kaip pasaulis tiesa, tikro žvejo dvasia niekada nesileidžia taip lengvai sugniuždoma, – ją visados įkvepia ir palaiko mintis apie išbadėjusius trofėjinius karšius, kurie laukia nesulaukia, kada galės užkibti ant jiems pateiktų masalų. Šįkart mūsų susibėgimas prie vandens turėjo aiškų vektorių – pabandyti pasirungti tarpusavyje poromis, kitaip sakant, gaudant tandemu. Laikinosios Lietuvos sostinės mūrus gynė Nerijus ir Giedrius, o dabartinės – Ričardas ir aš. Nė kiek nesumeluosiu teigdamas, kad visą žvejybos laiką tvyrojo pati tikriausia įtampa, svarstyklės sviro tai į vieną, tai į kitą pusę, neramūs dirsčiojimai per petį į varžovus bylojo, kad įgyta persvara yra labai ir labai trapi. Galop po įtemptos ir atkaklios kovos nugalėjo… gera nuotaika ir draugystė. Kalbant rimčiau, pastangos prikalbinti žvarbaus pavasario ryto žuvį buvo tikras iššūkis – negelbėjo pačios įvairiausios masalų kombinacijomis, keičiamas žvejybinių taškų atstumas, jaukinimo intensyvumas. Šiek tiek žuvys suaktyvėjo (jei galima apskritai taip sakyti) popiet, kai buvo justi šiek tiek įšilusios dienos dvelksmas.
Suminis visų mūsų laimikis – krūva plakių (tiesa, kai kurie iš jų verti arklio vardo) ir vienas Ričardo sugautas karšis. Akivaizdu, kad tokia žvejyba yra pati tikriausia skola, kurią marios mums privalės anksčiau ar vėliau grąžinti. Kad nė kiek nemeluoju visa tai pasakodamas, įsitikinsite pažiūrėję mūsų žūklės foto akimirkas. Iki kitų kartų!






