Mažoji istorija – į žūklę dviese su sūnumi
Šį kartą maniškė žvejyba buvo kiek kitokia nei įprastai, kiek labiau turinti emocinę vertę. Kodėl? Tai pirmoji žvejyba, į kurią […]
Karšių žvejyba yra viena populiariausių ir labiausiai vertinamų žūklės rūšių Lietuvoje. Karšis – tai žuvis, kuri reikalauja kantrybės, supratimo ir tinkamos taktikos, tačiau atsidėkoja stipria kova ir solidžiu laimikiu. Dėl savo paplitimo, dydžio ir elgsenos karšiai tapo pagrindiniu taikiniu tiek mėgėjams, tiek sportinės žūklės entuziastams.
Karšiai gyvena daugelyje Lietuvos vandens telkinių – upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir dideliuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip Kauno marios. Jie dažniausiai laikosi dugno sluoksnyje, todėl karšių žvejyba dažniausiai vyksta dugniniais arba feeder žūklės būdais.
Karšis (lot. Abramis brama) – tai karpinių šeimos žuvis, pasižyminti plokščiu, aukštu kūnu ir sidabriniais arba gelsvais šonais. Jaunesni karšiai dažnai vadinami plakiu, o didesni egzemplioriai jau laikomi tikrais karšiais.
Pagrindiniai faktai apie karšius:
Karšių gyvenimo trukmė – iki 15–20 metų
Vidutinis dydis – 40–60 cm
Dažniausias svoris – 1–3 kg
Stambūs karšiai gali siekti 5–7 kg ir daugiau
Minta dugno organizmais, moliuskais, lervomis, augaline medžiaga
Karšiai yra būrinės žuvys – jie juda grupėmis ir dažnai laikosi tose pačiose vietose. Dėl šios priežasties sėkminga karšių žvejyba dažnai priklauso nuo teisingai pasirinkto taško ir pastovaus jaukinimo.
Karšių žvejyba prasideda ankstyvą pavasarį, kai vanduo sušyla, ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Aktyviausi laikotarpiai:
Pavasarį – prieš nerštą ir po jo
Vasarą – ankstyvais rytais ir vakarais
Rudenį – kai karšiai ruošiasi žiemai ir intensyviai maitinasi
Karšiai dažniausiai laikosi:
gilesnių vietų,
lėtos tėkmės ruožų,
minkšto ar dumblėto dugno,
povandeninių šlaitų ir vagų.
Šiuolaikinėje žūklėje viena efektyviausių technikų yra karšių žvejyba feederiu. Šis metodas leidžia tiksliai šerti pasirinktą vietą ir kontroliuoti masalo pateikimą. Taip pat populiari:
dugninė karšių žvejyba,
plūdinė karšių žvejyba ramiuose vandenyse.
Karšiams dažniausiai naudojami masalai:
sliekai,
uodo trūklio lervos,
kukurūzai,
įvairūs kombinuoti masalai.
Karšių žvejyba traukia tuo, kad ji reikalauja analizės ir taktikos. Kiekvienas vandens telkinys skirtingas, o karšiai – atsargūs ir protingi. Tinkamai pasirinkta vieta, jaukas ir masalas leidžia pasiekti puikių rezultatų.
Būtent dėl šių priežasčių karšių žvejyba Lietuvoje išlieka viena mėgstamiausių žūklės formų ir nuolat pritraukia naujų žvejų.
Šį kartą maniškė žvejyba buvo kiek kitokia nei įprastai, kiek labiau turinti emocinę vertę. Kodėl? Tai pirmoji žvejyba, į kurią […]
Vasarai baigiantis nejučia toptelėjo mintis, kad šiemet taip ir nepatikrinau savo kaimuko – vietelių Kauno marių sėkliuje. Kitaip sakant, viskas
Paskutinįkart prie vandens dorai būta kone prieš mėnesį. Gal kas dar pamenate, tąsyk atostogų Juodkrantėje metu pavyko kelis rytus visai
Taip jau nutiko, kad šį šeštadienio rytą išlėkiau į visiškai neplanuotą žvejybą. Meteorologai įspėjo, kad geriau net kojos iš namų
Dar pernai rudenį žinojau, kad šis sezonas bus paaukotas. Paaukotas savų svajonių ir gyvenimo pokyčių vardan. Vos tik ankstyvą pavasarį
Kai įtraukia žvejybos sporto reikalai, varžybos, treniruotės, vėl varžybos, kartais norisi senos geros kėdutės. Susiruošėm nakčiai prie Kauno marių. Seniai
Visi lietuviški vidurvasariai yra skirti automobilių vilkstinėms prie keltų nusidriekti ir pilvams beigi pakaušiams paplūdimiuose nusvilinti. Vos plačiau nusišypso saulutė,
Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris nebūtų skaitęs Aleksandro Diuma nuotykių romano apie tris muškietininkus arba bent jau matęs vienos ar kitos
Kasmet su bendradarbiu Ignu keliaujame aplankyti ir patikrinti Sartų ežere gyvenančių žvynuotųjų. Tai jau ilgametė tradicija, kuriai suskaičiuoti vienos rankos
Eilinė savaitės diena. Sulaukiu iš Augusto seniai lauktos žinios, kad metas planuoti žvejybą, nes tam iš švenčiausiųjų gautas leidimas. Svarstom
Prisipažinsiu, šįsyk iš dangaus nukritusią sekmadienio popietę sąmoningai norėjau praleisti tingiai – žinoma, žvejodamas. Gal tai jau pirmieji mano amžėjimo
Birštono maudynės – tai ne tai, apie ką pagalvojote. Ne, tai ne gulėjimas šalia upės saulėtą dieną ir ne turškimasis