Žūklės sezono pradžia su agentu 009
„Nulis nulis devyni“– tokie buvo raktiniai šios dienos žūklės žodžiai, Simono plačia šypsena ištarti ištraukus eilinę žuvį. Kibimai labai atsargūs, […]
Feederinė žūklė – tai vienas iš subtiliausių ir efektyviausių žvejybos būdų, kurį „The Bream Bandits“ komanda siekia ištobulinti iki meno. Nesvarbu, ar gaudome karšius Nemune, ar žvejojame marių pakrantėse – feederis leidžia tiksliai jaukinti ir stebėti kiekvieną žuvies prisilietimą.
Mūsų žvejų klubo nariai nuolat eksperimentuoja su įvairiais šėryklėlių tipais, pavadėlių ilgiais, masalais bei jaukais, kad prisitaikytų prie besikeičiančių sąlygų – nuo žūklės stovinčio vandens telkiniuose iki sraunių upių.
Feederinė žūklė reikalauja kantrybės, atidumo ir strateginio mąstymo. Dalinamės savo patirtimi, taktika ir patarimais tinklaraštyje tam, kad padėtume kitiems žvejams pasiekti geresnių rezultatų.
Karšių žvejyba – vienas iš dažniausių mūsų pasirinkimų. Šių žuvų žūklei skiriame daug dėmesio tiek per treniruotes, tiek per varžybas.
Žvejyba Nemune – tai ir tikras iššūkis, ir neapsakomas malonumas: stipri srovė, pačios įvairiausios žuvų rūšys, nuolat besikeičiantys dugno reljefai. Šio pobūdžio feederinei žūklei būtinas žvejo sumanumas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Žvejyba Kauno mariose leidžia mums išnaudoti feederinės žūklės teikiamas galimybes. Nors žuvies šiame vandens telkinyje išties netrūksta, tačiau kiekvienąsyk tenka kaip reikiant pasukti galvą – pasirinkti tinkamą ruožą, išanalizuoti dugno reljefą, atrasti tinkamus masalus, jaukus ir t.t.
O plačiausią produkcijos pasirinkimą feederiui rasti pas mūsų partnerius.
Prisijunk prie mūsų bendruomenės ir įsitikink pats, kodėl feederinę žūklę renkasi vis daugiau Lietuvos žvejų.
„Nulis nulis devyni“– tokie buvo raktiniai šios dienos žūklės žodžiai, Simono plačia šypsena ištarti ištraukus eilinę žuvį. Kibimai labai atsargūs, […]
Kadangi visi jau kelia nuotraukas bei rašo post’us apie poledinę žūklę ir džiaugiasi žiema, aš jos visai nelaukiau ir laukiu,
Šaltą vakarą labai karšta pažintis su Marcel Van den Eynde jaukais. Penktadienio vakaras buvo suplanuotas iš anksto. Kaimynas kaip ankstyva
Paskutinė sausio savaitė, o aš niekaip negaliu sau rasti vietos… Net žmona pastebėjo ir paklausė, gal kas nutiko? Pasižiūriu į
Būna, kai kam ir žūklė atitinka kalendorių. Kadangi ne visada būna galimybių ir noro jungtis į gerai žinomą žvejų kolūkį,
Ant nosies laisvas penktadienis ir pranašaujamas geras oras. Man turbūt nėra geresnio būdo pradėti savaitgalį nei lėkti žvejybon. Jau nuo
Vasaris jau beldžiasi į duris, o toks jausmas, kad balandžio mėnuo nelaukęs savo eilės prasidėjo. Ką gi mums, žvejai, nuo
Kaip ir kiekvienai profesinei veiklai ar specializuotai sričiai, taip ir mėgėjiškai žvejybai dugnine meškere būdingas savitas žodynas. Kartą besišnekučiuodami su
Sausio 17-oji. Orai visiškai ne žiemiški, todėl suku galvą, kur važiuoti žvejoti. Jau girdėjau kalbų, kad Nemune karšiai nebekimba –
Šį kartą mano žūklė buvo tokia. Atsikeliu 03:00 ryto ir pirmiausia skubu iki oro uosto (reikėjo suspėti iki 04:00). Grįžtu
Dieną prieš Kūčias su draugu nusprendėme pabūti ,,kolumbais“ ir atrasti naujų vietų, kur žiemos metu būtų galima pagauti karšių. Šįkart
Toks geras oras, kad nenulėkti pažvejoti būtų nuodėmė. Sunku patikėti – gruodžio 19 d., o lauke +8. Ką gi, lekiam