Žiobrinės Kauno mariose
Būna, kai kam ir žūklė atitinka kalendorių. Kadangi ne visada būna galimybių ir noro jungtis į gerai žinomą žvejų kolūkį, […]
Feederinė žūklė – tai vienas iš subtiliausių ir efektyviausių žvejybos būdų, kurį „The Bream Bandits“ komanda siekia ištobulinti iki meno. Nesvarbu, ar gaudome karšius Nemune, ar žvejojame marių pakrantėse – feederis leidžia tiksliai jaukinti ir stebėti kiekvieną žuvies prisilietimą.
Mūsų žvejų klubo nariai nuolat eksperimentuoja su įvairiais šėryklėlių tipais, pavadėlių ilgiais, masalais bei jaukais, kad prisitaikytų prie besikeičiančių sąlygų – nuo žūklės stovinčio vandens telkiniuose iki sraunių upių.
Feederinė žūklė reikalauja kantrybės, atidumo ir strateginio mąstymo. Dalinamės savo patirtimi, taktika ir patarimais tinklaraštyje tam, kad padėtume kitiems žvejams pasiekti geresnių rezultatų.
Karšių žvejyba – vienas iš dažniausių mūsų pasirinkimų. Šių žuvų žūklei skiriame daug dėmesio tiek per treniruotes, tiek per varžybas.
Žvejyba Nemune – tai ir tikras iššūkis, ir neapsakomas malonumas: stipri srovė, pačios įvairiausios žuvų rūšys, nuolat besikeičiantys dugno reljefai. Šio pobūdžio feederinei žūklei būtinas žvejo sumanumas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Žvejyba Kauno mariose leidžia mums išnaudoti feederinės žūklės teikiamas galimybes. Nors žuvies šiame vandens telkinyje išties netrūksta, tačiau kiekvienąsyk tenka kaip reikiant pasukti galvą – pasirinkti tinkamą ruožą, išanalizuoti dugno reljefą, atrasti tinkamus masalus, jaukus ir t.t.
O plačiausią produkcijos pasirinkimą feederiui rasti pas mūsų partnerius.
Prisijunk prie mūsų bendruomenės ir įsitikink pats, kodėl feederinę žūklę renkasi vis daugiau Lietuvos žvejų.
Būna, kai kam ir žūklė atitinka kalendorių. Kadangi ne visada būna galimybių ir noro jungtis į gerai žinomą žvejų kolūkį, […]
Ant nosies laisvas penktadienis ir pranašaujamas geras oras. Man turbūt nėra geresnio būdo pradėti savaitgalį nei lėkti žvejybon. Jau nuo
Vasaris jau beldžiasi į duris, o toks jausmas, kad balandžio mėnuo nelaukęs savo eilės prasidėjo. Ką gi mums, žvejai, nuo
Kaip ir kiekvienai profesinei veiklai ar specializuotai sričiai, taip ir mėgėjiškai žvejybai dugnine meškere būdingas savitas žodynas. Kartą besišnekučiuodami su
Sausio 17-oji. Orai visiškai ne žiemiški, todėl suku galvą, kur važiuoti žvejoti. Jau girdėjau kalbų, kad Nemune karšiai nebekimba –
Šį kartą mano žūklė buvo tokia. Atsikeliu 03:00 ryto ir pirmiausia skubu iki oro uosto (reikėjo suspėti iki 04:00). Grįžtu
Dieną prieš Kūčias su draugu nusprendėme pabūti ,,kolumbais“ ir atrasti naujų vietų, kur žiemos metu būtų galima pagauti karšių. Šįkart
Toks geras oras, kad nenulėkti pažvejoti būtų nuodėmė. Sunku patikėti – gruodžio 19 d., o lauke +8. Ką gi, lekiam
Matydamas kolegas žvejus, įsigudrinusius gruodžio mėnesį fyderiu gaudyti karšius, vieną dieną tiesiog nebeištveriu ir nusprendžiu išbandyti savo laimę. Pamatęs, kad
Po praeito savaitgalio žvejybos norėjau dar kartą pabandyti Nemuną. Vieta ta pati, tik šį kartą ne vienas, o su kaimynu.
Kol Giedrius su Vytu lavina arktinės žūklės įgūdžius, kiti su pirmuoju šaltuku jau ropščiasi ant pečiaus. Mat jį velniai, geriau
Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Planavau, kad lapkričio 1-osios klajonės prie marių bus paskutinės šį sezoną, bet… Netikėtai, kaip aklai