Kadangi visi jau kelia nuotraukas bei rašo post’us apie poledinę žūklę ir džiaugiasi žiema, aš jos visai nelaukiau ir laukiu, kada ji paliks mus. Pamačius orų prognozę, tikiu, kad feederio dar vienas sezonas jau ne už kalnų. Žinau, kad už tai galiu susilaukti piktų komentarų. Prieš pat prasidedant tikrajai žiemai turėjau galimybę išvykti į labai populiarią Nemuno vietą. Labai gerai, kad buvo iš vakaro naktinėjančių kolegų, kurie jau buvo užėmę vietą, bet dėl viso pikto ant kranto atvykau šiek tiek prieš tris ryto. Jau planuodamas mačiau, kad tai tikriausiai bus paskutinė žvejyba feederiu, nes po to ateis šaltukas ir visi vandens telkiniai pasidengs ledu. Pasirodo, pasidengė pakankamai storu ledu ir žmonės dabar vis dar gali džiaugtis poledine žvejyba.
Atvykęs į vietą pamatau vaizdą, kaip kolega Giedrius traukia karšį. Tai akimirksniu nuteikia mane pozityviai. Giedriui išvykus, kolega Vytautas atsisėdo į jo vietą ir pirmu metimu ištraukė tikrą bonusą – karšį, sveriantį netoli 3kg. Galvoju, na gerai, reikia ir man jau užmesti meškeres ir laukti, gal ir man pasiseks. Kadangi dar buvo tamsu, nusprendžiau startuoti ramiai nuo kėdutės ir prašvitus statytis platforma. Kaip sakiau, taip ir padariau – užsimečiau dvi meškeres į skirtingas distancijas. Vieną arčiau, kitą – toliau (pirma pasiklausius kolegos taktikos).
Apie pačią žvejybą papasakoti daug ko nelabai ir yra. Kol dar buvo tamsu, paryčiais sulaukiu atsargaus kibimo, iš kurio negalėjau suprasti, ar užkibo didelė žuvis. Tai būta 700-800g sveriančio karšelio, klubo terminais vadinamo įskaitiniu. Pradėjus švisti, kibimų išvis neliko, tad nusprendžiau ramiai pasistatyti platformą ir gaudyti toliau. Nuo platformos gaudymas iškart priverčia rimčiau pažiūrėti į žvejybą – keičiu masalų kombinacijas, išlaukimų trukmes ir galiausiai pavyksta sulaukti dar vieno kibimo. Šįkart užkibo jau solidesnis karšis, sveriantis gerokai virš kilogramo. Galvoju, smagu, gal bus dar, bet, deja, tai buvo paskutinė tos dienos žuvis. Reziumuodamas galiu pasakyti, kad buvo smagu pažvejoti iki šaltuko užėjimo, nors jau tą dieną buvo keli laipsniai minusi. Tiesą pasakius, žvejyba nebuvo lengva, baisiai šalo žiedeliai baisiai, todėl per neatsargumą teko atsisveikinti su viena meškerės viršūnėlę. Šios žvejybos tikslai nebuvo dideli, bet norėjosi pagauti bent keletą karšelių. Tai man ir pavyko padaryti. Na o dabar belieka sulaukti, kada ledas pasitrauks nuo telkinių ir lėksim žvejoti su feederiukais! Iki kitų kartų!
