Ilgasis savaitgalis prasideda nuo sutarto draugo vizito. Sezoną. kaip ir dažniausiai, pradėsime kartu. Trys laisvos dienos – trys žvejybos. Pirmasis rytas prasideda Vanguose. Mintis ieškoti karšio ten, kur jis kibo ir prieš šalčius bei sukaustant ledui. Rytas ankstyvas ir šaltas. Saulei kylant turime minus keturis laipsnius. Žvejybos pradžia lėta ir tingi. Užsiėmę „vip“ vietą neskubame pradėti, žinom, jog esant tokiai temperatūrai meškerių žiedeliai netrykšta entuziazmu ir nenoriai praleidžia valą. Prieš akis dar visa diena.
Vandens paviršiuje matyti nemažai veiksmo. Vanduo gyvas!!! Pašilus orui, startuojame. Draugas pirmu metimu pagauna nedideli karšioką. Tokia pradžia nuteikia optimistiškai, bet iki kitos rimtesnės žuvies tenka pasidarbuoti iš peties bene pusantros valandos. Įsidienojus ir pradėjus maloniai kaitinti saulutei nušvintame šypsenomis dėl fantastiško ankstyvo pavasario orelio. Liūdėti nebeleidžia ir pasirodę stiprūs karšiai. Seka sėkminga serija su trimis ištrauktais „pussantrukais“, po kurios ir vėl pauzė… Draugui dar pavyksta priparkuoti keletą karšiokų, bet dydis jau nebe tas…
Didieji karšiai mus pamiršo kelioms valandoms. Po jų – dar keletas „įskaitinių“ galvų ir vėl ramu. Ramybės nedavė plaukiančios salos, rąstai ir kuokštai žolių, bet nuo to mūsų duetui buvo tik įdomiau. Diena prabėgo nepastebėtai. Dienos laimikis – penki įskaitiniai karšiai ir keletas mažesnių, dar turinčių paūgėti ir nuplaukti ne vieną jūrmylę karšiokų. Trumpai drūtai sakant, diena super, norma stuktelėta su kaupu, žuvytė paleista atgal namolio, o mes tikrai laimingi.
Rinkdamiesi antros dienos žūklavietę liekame prie mintis, kad šiandien puikiai užsirekomendavo Vangai, tad būtų visai logiška čia pat sugrįžti ir rytoj. Žaibas gal ir netrenkia du kartus i tą pačią vietą, bet mes tai tikrai. Ir vėl ankstyvas rytas bei kaustantis minusiukas. Bet mūsų, žvejų, jis negąsdina. Mašinų skaičius ant kelio tai tik patvirtina. Atvažiavę įsitikiname, kad šiandien apie „vip“ vietą galime tik pasvajoti. Toks jausmas, kad vakar kažkas mūsų klausėsi iš už krūmo… Lendam į krūmus, po medžiais ir bandom savo laimę. Žvejybos startas niekuo nesiskiria nuo pirmosios dienos. Tik draugas, pirmąją dieną pradėjęs karšioku pirmu metimu, tos pačios klaidos nebekartoja ir abu startuojame tuščiai… Pirmosios valandos prabėga gana sunkiai, bet tikimės, jog su laiku „jie“ atsilieps. Tuo tarpu salos ir toliau sėkmingai plaukia, orelis švelniai lepina, o mes kantriai laukiam. Galiausiai po pirmosios valandos pasirodo ir pirmasis karšiukas. Tada tuščia valanda be veiksmo, o po jos ir vėl karšiukas. Tada ta pati pasaka vėl iš naujo – nemažas laiko tarpas tuščias, po kurio vienas paskui kita nustebina du neblogo dydžio plakiai (500-600g). Draugui dar pavyksta priparkuoti keletą mažesnių karšiukų, o tada ir vėl ramybė… Žvejybos pabaigoje pasisveikinti nusprendžia dar vienas legalus karšiukas. Reziumė, šiandien sumedžiojame tik tris gražius ir nemažai mažų karšelių, kuriems iki įskaitos dar ne vienas sezonas… Belieka konstatuoti, kad mes pas „pusantrukus“ grįžome, o jie pas mus – nebe. Antra diena toli gražu neprilygo pirmajai, bet šį bei tą, kaip ne kaip, pagauti pavyko.
Po dviejų dienų sėslios karšių medžioklės, nusprendžiame, kad pats metas sumažinti kalibrą, suaktyvinti žūklę bei pamojuoti laibesniais įrankiais. Būtent todėl trečios dienos ankstyvą rytą pradedam ant Nevėžio duobės kranto. Mus ir vėl lydi sėkmė, gauname „vip“ vietelę. Pradedam ruoštis ir įsitikiname, kad atvažiavome pačiu laiku, nes norinčių prisėsti greta pagausėja akimirksniu. Netrukus startuojame ir jau nuo pat pirmų žvejybos sekundžių pajaučiame, kad veiksmo šiandien tikrai netrūks. Šėrykla nespėja pasiekti dugno, o viršūnėlė jau neranda ramybės. Geras pusdienis sporto liejant devintą prakaitą bei fantastinis oras. Nors tą dieną įspūdingų laiminių nepagavome, bet nuotaiką praskaidrino ūgtelėjęs šapalas. Šiaip visos žvejybos metu dominavo iki 300g sveriančios kuojos. Pramaišiui tarp jų papuldavo vienas kitas delninis plakis, paklydęs ešerys ar pulkelis aukšlių. Bendromis jėgomis sugaudome „normą“ (dominuoja, kaip minėjau, smulkmė). Tokia žvejyba turbūt yra geriausias būdas nupūsti dulkes nuo lengvų feederiukų (vadinamų pikeriukų) pavasarį. Tai mums ir pavyko padaryti. Begalė kibimų, daug nedidelių žuvų ir dar daugiau gerų emocijų. Posėdis Nevėžio „kolchoze“ pavyko, įvertinimas – nykštys į viršų. Trys žvejybos, trys skirtingos dienos, trys istorijos. Ilgasis savaitgalis tikrai pavykęs! Su Edvinu turiningai praleidome laiką, pasisėmėme geros emocijos, todėl dabar galime ramia širdimi grįžti prie darbų ir pradėti laukti jau kitos žvejybos, kitos istorijos….
