Nebūtina važiuoti 200 km tam, kad pagautum karšį, bet šį šeštadienį buvau priverstas tai padaryti, nes artėja antrosios lygos čempionato pirmasis etapas, kuris vyks būtent čia. Kaip ir visada, treniruotė nėra įprasta normali žvejyba. Tai bandymų, ieškojimų ir atradimų laikas.
Planas buvo sėstis į E zona (tie, kas nežino, tai yra ruožas už salos, už posūkio, kur nėra tokia pikta srovė). Tačiau atvykus paaiškėjo, kad ten vyksta Lietuvos Krašto apsaugos kariškių varžybos. Todėl teko pasitenkinti D zonos viduriu. Pradžia kaip visada – dugno skenavimas ir atstumo paieškos. Pirmas metimas svareliu ir, aišku, piktoji parandė, kuriai teko atiduoti duoklę ir paaukoti dievams skenavimo šviną. Skirvytė tokia jau yra, kad duoklę ji pasiima iš kiekvieno. Tačiau yra dalykų, kurie visa tai atperka – tai piktieji karšiai, kurie visada pasižymi kovingumu srovėje. Oras buvo labai geras, saulėtas, šiltas, aplink bundanti gamta, įvairiausių paukščių choras – tiesiog relaksas.
Dėl tam tikrų priežasčių nenoriu atskleisti visų žvejybos subtilybių, bet pažadu po čempionato pirmojo etapo atskleisti daugiau informacijos tiems, kurie planuoja ten nuvykti ir susikauti su Skirvytės monstrais.



