Po sunkios ir nerezultatyvios žvejybos Nemune teko atsiprašyti Kauno marių 🙂 Sutarėme su Giedriumi startuoti vakarinei žūklei, bet, likus keliolikai kilometrų iki sutarto taško, Giedrius informavo, kad jis nebegali prisijungti. Kadangi dar buvau kelyje ir turėjau 2 minutes pamąstyti, greitai nusprendžiau pabandyti varžybų tašką. Atvykęs prie vandens sutinku vieną žvejį, kuris jau buvo pagavęs vieną karšiuką, o man besiruošiant ištraukė dar vieną. Visa tai nuteikė pozityviai. Kadangi vieta žinoma, ilgai neužtrukau, susiradau parandę ir pradėjau jaukintis tašką. Po gerų 10 minučių pasirodė pirmieji kibimai ir netrukus pirmas nedidelis karšiukas atkeliavo į krantą. Kaip Giedrius minėjo paskutiniame savo reportaže, kibimai karšių užėjus didesniam būreliui, kas 1-1,5 valandos. Tarp jų kuojytės ir nedideli karšiukai arba jo didenybė Pūgžlys 🙂 Norint pagauti karšiokus tekdavo padirbėti ieškant tinkamos masalo kombinacijos, pavadėlio ilgio ir storio bei šėryklos dydžio. Vienu metu buvo matyti, kad žuvis yra pakilusi nuo dugno, tad teko mąstyti, kaip ją nuleisti ant dugno. Viskas pavyko neblogai, tik, deja kaip visada, didžiausios žuvys liko neištrauktos. Iš viso pagauta apie 10 karšiukų, iš kurių keletas siekė apie 1 kg, o visi kiti standartiniai jaunesnieji broliai.
P.S. Na ir pagaliau orai leido išbandyti pilną klubo atributikos arsenalą!



