Pažįstamų ir FB išgąsdintas, kad prasidėjus nerštui neverta niekur važiuot, po pietų išlekiu prie marių. Vieta – Žiegždrių-Laumėnų apylinkės. Startas apie 17:00. Iš pradžių pora tradicinių kuojų, o toliau – stop! Prasidėjo didieji ieškojimai: pavadėlių ilgis, masalo kaitaliojimas, gyvų nedidelis padavimas. Išaiškėja, kad nori trūklio ant kabliuko, trūklio į jauką, ir šiaip trūklio . Kibimai bangomis. Toks jausmas, kad praplaukia būrelis ir reikia laukt kito, nes pastovumo jokio. Šviesoj viskas taip ir vyko. Sutemus persivertė reikalai dėl masalų. Musės lervos į šėryklą, musės lervos ant kabliuko ir šiaip musės lervos. Dirbo 2 baltos musės lervos. Labai sutemus, apie 22:00, staiga prireikė raudonų musės lervų visiems. Taip bekeiksnojant, beeksperimentuojant, išėjo visai šauni žvejyba. Virš 10 karšiokų krante, 3 iš jų – „gero kilo“, o kiti virš pusės kilogramo. Vienišas karosas. Na ir krūva mažųjų jų draugų: žiobriukų, kuojyčių ir plakių. Jau teko patirt visus naktinės žvejybos atributus. Mašalai visose kūno ertmėse, kai uždegi prožektorių, ir topolių pūkai ant žiedelių. Nerštas vis tik paliko pėdsaką žuvų elgesy. Karšėkai elgėsi kaip girti klientai viešnamyje. Traukiami priešinosi kaip velniai, o siete, taip dar nesu susidūręs, šokinėjo, taškėsi per visą žvejybos laiką. Jokių lėtų bum bum traukiant, jokių paguldymų ant šono iki pat kranto.
Trumpi akcentai: gylis – 5m; pavadėlis – 1m; kabliukas – 10nr (mažesni tik mažino realizaciją); masalai: trūklys šviesoj, baltos musės lervos sutemus, raudonos – „gerai sutemus“.
