Dar visai neseniai praūžė BreamBandits rudens varžybos, įspūdingos ne žuvų gausa ar jų dydžiu, o tuo, kaip stipriai šis renginys išaugo visomis prasmėmis. Maniau, kad šios varžybos bus skambus šiųmečio mano sezono pabaigos akordas. Nors ūpas po nesėkmingų varžybų nedingo ir nepuoliau pardavinėti įrangos, tačiau peno mintims tikrai buvo. Pavasarį tik patirties stoka sutrukdė užlipti ant apdovanojimų pakylos, o šįkart atsidūriau lentelės žemumose. Bet, kaip protingųjų pasakyta, kas mūsų nenugali, padaro mus stipresnius. Lentelės vieta yra tik vieta, o patirtis ir besikaupiantis supratis turėtų apie save priminti ateityje…
Vos spėja prabėgti savaitė ir kažkur giliai viduje tūnąs kirminas pradeda priminti apie save. Mintys apie tai, kur ir kada pažvejoti, vis dažniau lenda į galvą. Juk sniego ir ledo dar nematyti, tad kodėl feeder’iai turėtų dulkėti? Pagalvokim visi kartu – artėja ilgasis savaitgalis, darbai visi atlikti anksčiau, tad? Planuodami, kur žuvausime, siekiame išvengti kasmetinių kamščių, nervų ląstelių deginimo ar kokio nors nereikalingo sambrūzdžio.
Ilgai nemąstau ir nusprendžiu, kad laikas pačiam „prisijaukinti“ Kauno marias ir sudaryti savą žvejybinių vietų žemėlapį. Spalio 31-oji – Helovinas, oras bjursta su kiekviena valanda, o sinoptikai nieko gero nežada visam savaitgaliui… Bet kaip ten sako, nėra blogo oro, yra tik… 🙂 Vakarop supirkti gyvi masalai ir žemėlapio studijos, kur važiuoti. Nepamiršta apie orų programėles, iš kurių matyti vėjo bei lietaus reveransai. Žadamas stiprus vėjas, tiesą pasakius, visa audra! Nusprendžiu, kad reikėtų išbandyti žvejybos plotus šalia Kruonio HAE, nors kolegos rekomenduoja kitur…
Rytas. Ką ten rytas, tokiu metų laiku naktis dar (žadintuvas suskamba 4:30). Užsiplikau kavą, pasitikrinu jauką, išeinu su šunimi prasieiti… Oras visai nenuteikia optimistiškai – lyja, vėjas, gūsiai… Na bet reikia bandyti, blogiausiu atveju – apsisuku ir namo. Vos šešios ryto, visiška tamsa, o aš jau nedrąsiai vingiuoju keliu palei Kruonio HAE. Prisipažinsiu, šiek tiek nejauku, statinys aptvertas aukšta tvora, kameros, ženklai, aklina tamsa, vėjo gūsiai juntami net automobilio viduje, kelias nusėtas rudeniniais spalvotais medžių lapais ir šakelėmis. Maksimalus susikaupimas ir dėmesys į kelią, nes, ko jau ko, bet kokio gyvio perbėgančio kelią mažiausiai noriu ant automobilio variklio dangčio, o juk būta ir to…
Stabteliu šalia posūkio į miško tankmę, išlipęs apsidairau, sėdu atgal. Žvilgsnis į žemėlapį, reik pavažiuoti tolėliau. Įsukus į mišką, pasitinka kalnai kalneliai, duobės duobelės ir kiek pažliugęs gruntas. Nepaisydamas viso to, užtikrintai visiškoje tamsoje skinuosi kelią pirmyn. Privažiavęs pirmą proskyną, išlipu apsidairyti. Vieta gal ir nieko, bet smalsu, kas toliau… Vedinas smalsumo privažiuoju kelio pabaigą su gan didele aikštele. Gan platus krantas. Deduosi prožektorių ant galvos ir einu iki vandens. Pašvietus į horizontą, aiškiai matyti vėjo kryptis. Tvyrančią dulksną vėjas užtikrintai neša viena kryptimi, o bangos – tokių ne visada pamatysi ir prie Baltijos jūros… Bet argi pasiduosi šitiek kelio sukoręs? Atsinešu meškerių dėklą, susimontuoju ir susirišu meškerę, užsikabinu skanavimo šviną ir pirmas metimas į marių platybes… Vėjas negailestingai nuneša mano svarelį kokį 30metrų į šoną, nemeluoju.. Susimąstau… Ką aš čia darau ir ką kam bandau įrodyt? Beprotybė… Susipakuoju ir pajudu keliuku atgalios, atidžiai ieškodamas proskynų ir bent kažkokios užuovėjos prie kranto. Kitas sustojimas nudžiugino labiau. Būtent tokios vietos aš ir ieškojau. Gan ramu, bangelės vos mūša į krantą, o vėją puikiai pridengia medžiai ir meldų linija. Nuotaika pasitaiso, bandysim, tikrai kažkas pavyks, nors nerimstantis lietus kiek neramina…
Įsikuriu žūklavietę ir imuosi skanuoti dugną. Prasiskanuoju, susirandu du taškus, kur dugnas keičiasi (37 m ir artimesnį 26 m kaip atsarginį). Beskanuodamas dugną praktiškai aklinoje tamsoje, suprantu, kad teks pavargti su užmetimu. Vos tik skanavimo svarelis pasiekia atvirą vandens plotą, jį kaip mat pasigauna vėjas ir neša savo kryptimi. Dedu šeryklėlę, taip vadinamą kulką, ir bandau pasidaryti startinį jaukinimą – 5 šėryklos su šiek tiek patraiškytais trūkliais ir musės lervų tyrele. Suprantu, kad daugiau neverta, nes baisiai sunku tokiomis oro sąlygomis bent apytiksliai pataikyti į reikiamą plotą. Pagaliau startas. Laikrodis rodo 6:40. Pavadėlis 1 m + 0.12 ir 14 nr kabliukas. Kol kas rezultato nėra, nors to ir tikėjausi. Viena vertus, žuvims reikia laiko susidomėti jauku, kita vertus, neaiškus vis dar jaukinimo taškas arba bent orientacinis plotas.
Vos pradėjus švisti ir atsiradus horizonte orientyrui, pradedu taikliau mėtyti šėryklą į jaukinamą plotą ir kiekvienu metimu šlifuoju techniką, kad kuo taikliau pataikyčiau. Rezultato ilgai laukti nereikėjo. Pradedu įžiūrėti viršūnėlę, prasideda ir veiksmas. Pirmoji atsiliepė gana agresyvi kuoja. Dirbu toliau ir tai duoda vaisių, nes pasirodo ir žvejybos tikslas – pirmas karšelis. Su pastaruoju taškas „užsikūrė”, gal geriau sakyti žvejybinis plotas. Teko trumpinti pavadėlį, nes kibimai labai nervingi, kartais vos matomi. Sunkoka buvo ir su realizacija. Atrodo, kibimas gražus, o masalas vos paskanautas. Trumpai sakant, meistriškai įvykdyta vagystė.
Topteli mintis, kad reikėtų labiau koncentruoti žuvį arčiau masalo. Maža to, „windows“ šėrykla galėsiu taikliau pataikyti į tašką. Toks sprendimas atnešė teigiamus pokyčius, kibimai aktyvesni, daugiau realizuotų kibimų ir, įpusėjus žvejybai, išgryninu užmetimo techniką, kuri leido tokiomis sąlygomis pataikyti, tikrai galima sakyti, į tašką. Veiksmo sočiai tiek, kad net kartais nespėjus valo įtempti – vėl kibimas! Bet visgi, kalibro norisi didesnio! Būdamas banditas mažiausiai noriu būti užpultas pulko mažų banditų, tačiau, panašu, taip ir nutiko. Siekdamas pastambinti žuvį, į pagalbą pasitelkiu sliekus. Žuvis kiek ūgtelėjo, bet ne tiek, kiek norėtųsi… Be to, ir paties kibimo tenka laukti ilgiau.
Taip ir slinko valandos. Ant vaišių stalo tamsus jaukas, musės lervų tyrelė ir kartais patraiškyti trūkliai. Kibimų daug, žvejot smagu, net ir tokiomis oro sąlygomis. Žuvies yra, ji aktyvi ir pasimėgauti žvejyba, nesivaikant trofėjų, tikrai galima. Veiksmas kiek aprimo tik apie 10:00. Sumažėjo ir papildų, tiekiamų su jauku, mat, resursai ne begaliniai. Po truputį pradėjau tvarkytis ir pakuotis viską. Prieš pat 11:00 pavyksta pagauti atsisveikinimo karšelį, kiek didesnį, jei vertinsime pagal tos dienos standartą.
Važiuojant atgal miško keliuku atsivėrė akys. Žvejybos vietų čia – ne viena ir ne dvi. Tamsoje daugiau nei pusės jų tiesiog neradau, nepamačiau, praleidau. Ką gi, pažintį su jomis paliksim ateičiai. Dienos šviesoje pasigrožiu didingai atrodančia Kruonio HAE. Kad ir kaip keistai skambėtų, kad ir atsikėlęs, galima sakytim naktį, jaučiuosi pailsėjęs ir nurimęs. Tai žvejyba, kuri ir vėl suteikė nemažai teigiamų dalykų, leido patobulėti ir pasidaryti teisingų išvadų. Laiko apmąstymas pakeliui namo buvo užtektinai.
Ačiū už skirtą laiką skaitymui ir nė žvyno visiems!
https://beta.meteo.lt/?pid=archyvas&station=kauno-ams&date=2024-11-01
zvejybosreikmenys.lt – iš žvejų žvejams!
Atora Fishing – teisingas produktas už teisingą kainą!
