Neris bunda

Vasario 16 diena. Praeitas tam tikras ruožas Neries taurios žuvies beieškant, – nesėkmingai. Einu, mėtau spiningą, tikiuosi to „stukt“, bet visos mintys sukasi apie feederį. Akys pačios ieško potencialių vietų, kur, sušilus vandeniui ir orui, būtų galima užmesti feederį. Neslėpsiu, sutikęs vietinį to rajono žveją, sužinojau apie duobę… Pasižymim – ateity būtinai išbandysim… Grįžus namo, mintys apie atviro vandens sezoną niekaip nepaleidžia. Leidžiuosi į rūsį, susirenku feederius, nusivalau juos, pakeičiu valus, sužiūriu inventorių, ko reiks, ko nereiks sezonui, kuris jau visai čia pat. Atslenka paskutinės vasario dienos, viskas, reik važiuot, nebeištversiu… Patikrinu vandens lygį – baisulinis… Kosmosas… Su kuo pakalbi, – labai blogai arba sukioja pirštą prie smilkinio – „durnius, nieko nebus…“ Aplinkybės irgi nepalankios. Galiausiai tarp didžiųjų savaitgalio planų randu laiko tarpą, kada galiu bandyti, kaip bus taip. Ne pirmas kartas, kai nieko nepagausiu. Vieta – pernai vasarą atrasta ir bandyta prakalbinti, tačiau nesėkmingai. Kaip ten bebūtų, kalbų apie ją girdėta daug – pagauna. Ir net video mačiau savo akimis, pagauna ir gražių karšių ten.

Kovo 1 diena, darbo pabaiga, prasuku pro žvejybos parduotuvę gyvų masalų ir jauko ir namo ruoštis rytdienai. Viduj tas malonus jaudulys – pagaliau, pagaliau užsimesi ir lauksi to galūnėlės virpėjimo, lingavimo. Ankstus kovo 2 dienos rytas. Į vietą atvažiuota dar prietemoje. Išmokta pamoka nuo ano pavasario – užsidėjau bridkelnes, mat, pirma pažintis su ta vieta padovanojo pilną batą vandens. Ir nesuklydau, nes, norėdamas pasiekti žūklavietę, keliskart turėjo bristi vandeniu. O jis – kosmiškai pakilęs! Gylio dar daugiau nei šiltuoju metų laiku, bet grįžtanti srovė ir ramuma kažkur giliai viduje audžia mintį, kad kažką pagausiu. Pasiruošiu dvi meškeres. Viena iš jų kone nauja, įsigyta praeito sezono pabaigoj ir tik kartą išbandyta ežere siaučiant didžiuliam vėjui. Pamaniau, kad bus gera proga išbandyti ją čia tolimai distancijai palei pagrindinę srovę. Startuoju 07:00, pasirenku vieną tolimą tašką prie pagrindinės srovės ir vieną artimą visai čia pat pakojui. Švysteliu po 5 šėryklas be priedų startui. Rišu pavadėlius, pakarpau musės lervų ir trūklių, dedu juos į jauką ir į šėryklą ir pirmyn. Laikmatis nustatytas kas 5 minutėms. Žiūrėsim ir lauksim, kas bus. Laikmatis įkyriai vis primena apie save, tačiau nieko. Galop 07:45 keistai agresyvus kibimas, pakertu, žuvis yra, traukiu – nesuprantu, kokia tai žuvis. Pamatau – gražuolė meknė! Galvoje šmėkšteli greita mintis, kad pastaroji atsitiktinai užkibo praplaukdama, turbūt tuo ir teks pasitenkinti šiandien. Bet vis vien smagu! Taip kartodamas, kaitaliodamas išlaukimus 5–10 min intervalais, sukdamas galvą, kokias kombinacijas mauti ant kabliuko, po pusantros valandos sulaukiu gražaus karšio kibimo, kurio su niekuo nesumaišysi. Pakertu – yra! Neapsakoma euforija, jėga, viduj laimės iki ohoho! Traukiu ir jaučiu, kad anam gale ne „faniera“, niuksi ir priešinasi rimtai. Po trumpos kovos krante atsiduria visai gražus karšiokas. Prabėga dar vienas pusvalandis su keliais pabarbenimais, bet nieko rimto. Niūros mintys, kaip visada, netrunka sugrįžti. Kaip ten bebūtų, bet nors vieną, visai smagų jau pagavau. Bet vos saulė pakilo aukščiau, vos oras sušilo labiau ir iškart prasidėjo, – kibimas sekė kibimą! Jei nesulauki kibimo per 5 minutes, neverta ilgiau laukti, trauki, kabini šviežią masalą, kemši šėryklą ir pirmyn. Kibo taip, kad kartais tekdavo numesti šalin ištrauktą meškerę ir kirsti užmestą. Deja, mano laiko ištekliai šiuosyk buvo riboti, todėl žūklę buvau priverstas baigti 10:30, nors reikalai, matėsi, judėjo tik geryn. Neperlenksiu lazdos pasakydamas, kad tai buvo pusantros valandos tikro „kaifo“, apie kurį net negalėjau pasvajoti. Tiesa, geresnė šįkart galėjo būti realizacija. Sakyčiau, ji galėjo siekti kokius 60 procentų, nes vieną žuvį nuleidau taške, kitą palikau ant kranto šlaito, visu savo grožiu atsivėrusio vandeniui nukritus. Pridėkime dar kelis nutrauktus pavadėlius ir atsikabinimus pakeliui. Iš viso 8 žuvys siete: 1 graži meknė ir ne ką prastesni 7 karšiokai. Didžiausi iš jų du, svėrę atitinkamai 1.26kg ir 1.38kg. Nors, sakytume, neypatingai dideli, bet akiai pažiūrėti tikri rubuiliai. Jų būta labai piktų, traukdamas maniau, kad bent vienas iš jų tikrai pasieks 2 kg ribą.

Na o dabar šiek tiek taktinių niuansų. Atrastos dvi kombinacijos. Pirmoji iš jų artimai distancijai ant grįžtamos srovės – pusiau pergnybtas antro numerio sliekas, uždarytas 1/2 baltomis musės lervomis. Šitą kombinaciją ne visi, bet rijo godžiai, keli, kaip sakoma, iki „šiknos“. Vienam teko nutraukti pavadėlį, nes nepavyko kabliuko pasiekti net su atkabekliu. Savo ruožtu tolimoj distancijoj, beveik prie pat pagrindinės srovės veikė kita kombinacija – 5 trūkliai, saugomi 1/2 baltų musės lervų. Šėryklas šįkart pasirinkau su ragais ir sveriančias 90–100 gramų. Kodėl su ragais? Reikalas tas, kad būta įdomaus fenomeno, kas 15–30min srovė gana stipriai pagreitėdavo. Prabėga 5 minutės ir vėl ramu. Dėl šios priežasties norėjau stabilumo, kurį tokiomis sąlygomis galėjo užtikrinti sunkesnės šėryklos su ragais. Į jauką kartas nuo karto karpiau trūklių, musės lervų ir pinkučių. Mano nuostabai, abi distancijos veikė neblogai. Kiek geriau, 60/40 santykiu, sakyčiau, veikė artimas taškas. Gaudžiau 0,14 storio ir 1 m (ir iš akies kiek daugiau) Replo AccuPower pavadėliais. Tądien nepastebėjau jokios didesnės pavadėlio storio įtakos kibimui. Kabliukai – vienas itin mažas, kitas normalaus, vasarinio dydžio 🙂

Atsidarymas ir pati žvejyba Neryje pavyko puikiai. Galiu pasakyti, kad tai sėkmingiausias mano bandymas per dvejus metus prakalbinti šią Lietuvos upę. Kibo, kibo gerai, veiksmo sočiai, žvejok ir žvejok. Laimingas iki ausų! Šiek tiek apmaudu tik dėl to, kad ši žūklė truko per trumpai ir teko palikti prasidėjusį vakarėlį anksčiau nei norėčiau. Ta gaida pasidarau keletą nuotraukų atminčiai ir pakeliui namų link suku mintis, kodėl ir kas suveikė. Juk visą pernykštį sezoną šios vietos nepavyko niekaip prakalbint, bandyta tikrai ne du ir ne tris kartus… Tiesa, būta nedidelės išimties, vienoje žvejyboje liepos mėnesio vidury pavyko suvilioti ir ištraukti apie 2kg karšį. Bet šis kartas tikrai išskirtinis!

Tad šiam kartui tiek! Iki kitų susitikimų prie vandens!