Darsūniškis Darsūniškis Darsūniškis…

Pirmųjų žvejybų pradžia ir atviro sezono vandens žvejybų pabaiga… Labai daug žvejybų turėta ties šiomis vietomis. Kartais galvoji, kad viską jau žinai – kas, kaip, kurią valandą ir ant ko… Bet kartais toks jausmas, kad iš naujo gimęs… Vis kažką naujo tenka įsirašyti į savo žvejybos knygą. Prasidėjo viskas pavasarį, kai nuvažiavau pabandyti pagauti pirmųjų karšiukų. Veiksmas vyko kovo viduryje. Ant kabliuko dirbo tik raudon musės lerva ir juodas jaukas. Tuokart pavyko sugaudyti visai normaliai. Dar sėdėdamas šitoje žvejyboje pradedu planuoti jau kitą žvejybą. Ir po keleto dienų susiruošiau. Atvykstu į vietą 8:00. Pabrėšiu – 8:00!!! Manau, kad jau daugelis pastebėjo, kad kibimo laikas nesikeičia jau daugelį metų. Žuvies daugiausia pagauta būtent tarp 8:30 ir 11:30. Tada pietų pertrauka ir veiksmas nuo nuo 14:00 iki 19:00. Čia kalbu apie vietas, kur yra didesnis gylis. Antroje žvejyboje pavyksta pagauti 3,2kg sveriantį karši. Kelis kitus kartus taip pat pavyksta pagauti po tokį pat egzempliorių. Išvada, kad pagaliau į šias vietas vėl užplaukė didesnė žuvis. Labiau atšilus orams, kuriam laikui palieku ramybėje šį ruožą. Bet Nerijaus pagauti įspūdingo dydžio karšiai vėl sugundė mane nuvykti ten. Atvažiavęs šeštą ryto (rugsėjo 1-ąją) beveik niekur nerandu vietų, kur pažvejoti. Pavyksta aptikti vietelę kiek tolėliau nuo visų. Pradedu jaukinimą ir laukiu. Kaip visada, niekas nesikeičia – aktyviausios kibimo sulaukiau tarp 9:00 ir 10:30. Labai gaila, bet šįkart daug nepakirstų šimtaprocentinių kibimų. Na ir aišku, gaila, kad nepagavau to banginio… Šalia žvejojusiems draugams šiuo požiūriu pasisekė geriau. Išvada viena, – gyveni ir nuolatos mokaisi.