Karšių žvejyba

Karšių žvejyba yra viena populiariausių ir labiausiai vertinamų žūklės rūšių Lietuvoje. Karšis – tai žuvis, kuri reikalauja kantrybės, supratimo ir tinkamos taktikos, tačiau atsidėkoja stipria kova ir solidžiu laimikiu. Dėl savo paplitimo, dydžio ir elgsenos karšiai tapo pagrindiniu taikiniu tiek mėgėjams, tiek sportinės žūklės entuziastams.

Karšiai gyvena daugelyje Lietuvos vandens telkinių – upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir dideliuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip Kauno marios. Jie dažniausiai laikosi dugno sluoksnyje, todėl karšių žvejyba dažniausiai vyksta dugniniais arba feeder žūklės būdais.

Bendra informacija apie karšius

Karšis (lot. Abramis brama) – tai karpinių šeimos žuvis, pasižyminti plokščiu, aukštu kūnu ir sidabriniais arba gelsvais šonais. Jaunesni karšiai dažnai vadinami plakiu, o didesni egzemplioriai jau laikomi tikrais karšiais.

Pagrindiniai faktai apie karšius:

  • Karšių gyvenimo trukmė – iki 15–20 metų

  • Vidutinis dydis – 40–60 cm

  • Dažniausias svoris – 1–3 kg

  • Stambūs karšiai gali siekti 5–7 kg ir daugiau

  • Minta dugno organizmais, moliuskais, lervomis, augaline medžiaga

Karšiai yra būrinės žuvys – jie juda grupėmis ir dažnai laikosi tose pačiose vietose. Dėl šios priežasties sėkminga karšių žvejyba dažnai priklauso nuo teisingai pasirinkto taško ir pastovaus jaukinimo.

Kur ir kada efektyviausia karšių žvejyba?

Karšių žvejyba prasideda ankstyvą pavasarį, kai vanduo sušyla, ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Aktyviausi laikotarpiai:

  • Pavasarį – prieš nerštą ir po jo

  • Vasarą – ankstyvais rytais ir vakarais

  • Rudenį – kai karšiai ruošiasi žiemai ir intensyviai maitinasi

Karšiai dažniausiai laikosi:

  • gilesnių vietų,

  • lėtos tėkmės ruožų,

  • minkšto ar dumblėto dugno,

  • povandeninių šlaitų ir vagų.

Karšių žvejyba feederiu ir kiti metodai

Šiuolaikinėje žūklėje viena efektyviausių technikų yra karšių žvejyba feederiu. Šis metodas leidžia tiksliai šerti pasirinktą vietą ir kontroliuoti masalo pateikimą. Taip pat populiari:

  • dugninė karšių žvejyba,

  • plūdinė karšių žvejyba ramiuose vandenyse.

Karšiams dažniausiai naudojami masalai:

  • sliekai,

  • uodo trūklio lervos,

  • kukurūzai,

  • įvairūs kombinuoti masalai.

Kodėl karšių žvejyba tokia populiari?

Karšių žvejyba traukia tuo, kad ji reikalauja analizės ir taktikos. Kiekvienas vandens telkinys skirtingas, o karšiai – atsargūs ir protingi. Tinkamai pasirinkta vieta, jaukas ir masalas leidžia pasiekti puikių rezultatų.

Būtent dėl šių priežasčių karšių žvejyba Lietuvoje išlieka viena mėgstamiausių žūklės formų ir nuolat pritraukia naujų žvejų.

Atgal į Kauno marias

Paskutinė kalendorinės vasaros diena. Po visokių Birštonų ir Valiulių, po B lygų ir Juodkrančių tarsi sūnus paklydėlis grįžtu į seniai

Naktinėjimai prie Nemuno

Po varžybų maratono – po smulkmės gaudymo Valiuliuose, kažkaip pajutau, kad, kaip vilkas į mišką, pradėjau dairytis į Nemuną. Bendradarbis

Rutininiai Nemuno karšiai

Jei ne asmeninis Aivaro rekordas ir gana solidus sugautų karšių skaičius, tiesą pasakius, nebūtų apie ką rašyti šiame straipsnyje. Galėtume

Improvizuota banditų dvikova

Nespėjo nė Augusto pėdos prie Nemuno ataušti (jis savo žvejybinius įspūdžius veikiausiai pats aprašys), o eilinė banditėlių šutvė ir vėl

Solidžios Birštono sąskaitos

Regis, dar visai neseniai viešai guodėmės ir rašėme apie visokius Birštono sunkmečius. Ir iš tiesų, be pavienių išimčių, šiemet sunku

Juodkrantinėjimai

Gal kas pajuodkrantinėti? Į šio žodžio semantinį (reikšminį) lauką galima sutalpinti tokio prigimimo vyriškius kaip aš, kurie su šluotkočiu nuvaryti

Karšiai kimba! Kur?

Artėjant „Maver“ lygos antrajam etapui, nusprendžiau dar kartą patikrinti Nemuną ties Jurbarko tiltu. Atvykau vos pradėjus švisti, šiek tiek po

Karšių šėlsmas Kauno mariose

Po ilgesnės pertraukos apsilankau Kauno mariose. Nors ir teko nugirsti visokių gandų ir nuomonių, kad šiomis dienomis kibimas gan prastas,