Prieš Velykas – trumpa, bet įdomi sesija Kauno mariose
Nors laikrodis skaičiavo jau kone paskutines valandas iki artėjančių šv. Velykų, man, dar prieš sėdant prie stalo ir prikemšant pilvą […]
Karšių žvejyba yra viena populiariausių ir labiausiai vertinamų žūklės rūšių Lietuvoje. Karšis – tai žuvis, kuri reikalauja kantrybės, supratimo ir tinkamos taktikos, tačiau atsidėkoja stipria kova ir solidžiu laimikiu. Dėl savo paplitimo, dydžio ir elgsenos karšiai tapo pagrindiniu taikiniu tiek mėgėjams, tiek sportinės žūklės entuziastams.
Karšiai gyvena daugelyje Lietuvos vandens telkinių – upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir dideliuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip Kauno marios. Jie dažniausiai laikosi dugno sluoksnyje, todėl karšių žvejyba dažniausiai vyksta dugniniais arba feeder žūklės būdais.
Karšis (lot. Abramis brama) – tai karpinių šeimos žuvis, pasižyminti plokščiu, aukštu kūnu ir sidabriniais arba gelsvais šonais. Jaunesni karšiai dažnai vadinami plakiu, o didesni egzemplioriai jau laikomi tikrais karšiais.
Pagrindiniai faktai apie karšius:
Karšių gyvenimo trukmė – iki 15–20 metų
Vidutinis dydis – 40–60 cm
Dažniausias svoris – 1–3 kg
Stambūs karšiai gali siekti 5–7 kg ir daugiau
Minta dugno organizmais, moliuskais, lervomis, augaline medžiaga
Karšiai yra būrinės žuvys – jie juda grupėmis ir dažnai laikosi tose pačiose vietose. Dėl šios priežasties sėkminga karšių žvejyba dažnai priklauso nuo teisingai pasirinkto taško ir pastovaus jaukinimo.
Karšių žvejyba prasideda ankstyvą pavasarį, kai vanduo sušyla, ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Aktyviausi laikotarpiai:
Pavasarį – prieš nerštą ir po jo
Vasarą – ankstyvais rytais ir vakarais
Rudenį – kai karšiai ruošiasi žiemai ir intensyviai maitinasi
Karšiai dažniausiai laikosi:
gilesnių vietų,
lėtos tėkmės ruožų,
minkšto ar dumblėto dugno,
povandeninių šlaitų ir vagų.
Šiuolaikinėje žūklėje viena efektyviausių technikų yra karšių žvejyba feederiu. Šis metodas leidžia tiksliai šerti pasirinktą vietą ir kontroliuoti masalo pateikimą. Taip pat populiari:
dugninė karšių žvejyba,
plūdinė karšių žvejyba ramiuose vandenyse.
Karšiams dažniausiai naudojami masalai:
sliekai,
uodo trūklio lervos,
kukurūzai,
įvairūs kombinuoti masalai.
Karšių žvejyba traukia tuo, kad ji reikalauja analizės ir taktikos. Kiekvienas vandens telkinys skirtingas, o karšiai – atsargūs ir protingi. Tinkamai pasirinkta vieta, jaukas ir masalas leidžia pasiekti puikių rezultatų.
Būtent dėl šių priežasčių karšių žvejyba Lietuvoje išlieka viena mėgstamiausių žūklės formų ir nuolat pritraukia naujų žvejų.
Nors laikrodis skaičiavo jau kone paskutines valandas iki artėjančių šv. Velykų, man, dar prieš sėdant prie stalo ir prikemšant pilvą […]
Šeštadienį kilo mintis patikrinti vieną ežeriuką, kurio pavasarį dar niekad neteko aplankyti. Prie vandens atsidūriau 10:00, o meškeres sumečiau 11:00.
Mudu su Simonu bene giliausiai esame pasinėrę į teorines žūklės sportine dugnine meškere džiungles. Prirašyta ne viena ir ne dvi
Nors tautos išmintis byloja, kad anksti kėlęs nesigailėsi, tačiau ne visi ir ne visada yra linkę klausytis kitų – ypač
Praeito savaitgalio planuose buvo numatyta ramybė. Ledas jau nelipamas, o kur vanduo atviras, jo dar turi būti ir priekrantėse. Bet…
Vargu ar pameluosiu, bet šiųmetė žiema buvo beprotiškai ilga ir liūdna. Nežinau, ar tokia savijauta ir mintys yra didėjančios priklausomybės
Taip jau nutinka kartais, kad „pasileidi plaukus“. Taip man nutiko šiais metais. Mat jau labai greitai, dėl tam tikrų priežasčių,
Spontaniškai sugalvojau keletą laisvų valandų praleisti prie vandens. Vanduo atviras, tačiau krantai vis dar sukaustyti pakankamai storu ledo sluoksniu. Patikrinęs
Sveiki, mieli skaitytojai! Neįpraskite, retai taip pasitaiko, kai gali gana laisvai ir nevaržomai rinktis žvejybos dienas. O tuo labiau dvi
Taip jau susiklostė, kad šiemet turėjome nelauktai piktą žiemą, sukausčiusią visus vandenis nejuokingu ledu. O planas buvo visai ne toks…
Jau tampa gražia mano tradicija kovo 11-osios išvakarėse išsiruošti paskutiniam pavakarojimui ant Kauno marių ledo. Lyg tyčia socialinių tinklų platumose
Už lango vis drąsiau ir garsiau čiulba paukščiai. Visa siela ir širdimi galima jausti pamažu artėjantį pavasarį. Nors nežinia, ar