Rytinės Kauno marios
Pasitikėdamas lietuvių tautos išmintimi, kad „anksti kėlęsis – nesigailėsi“, nusprendžiau itin ankstyvą rytmetį aplankyti Kauno marių aukštupį. Paskutinįkart čia būta […]
Feederinė žūklė – tai vienas iš subtiliausių ir efektyviausių žvejybos būdų, kurį „The Bream Bandits“ komanda siekia ištobulinti iki meno. Nesvarbu, ar gaudome karšius Nemune, ar žvejojame marių pakrantėse – feederis leidžia tiksliai jaukinti ir stebėti kiekvieną žuvies prisilietimą.
Mūsų žvejų klubo nariai nuolat eksperimentuoja su įvairiais šėryklėlių tipais, pavadėlių ilgiais, masalais bei jaukais, kad prisitaikytų prie besikeičiančių sąlygų – nuo žūklės stovinčio vandens telkiniuose iki sraunių upių.
Feederinė žūklė reikalauja kantrybės, atidumo ir strateginio mąstymo. Dalinamės savo patirtimi, taktika ir patarimais tinklaraštyje tam, kad padėtume kitiems žvejams pasiekti geresnių rezultatų.
Karšių žvejyba – vienas iš dažniausių mūsų pasirinkimų. Šių žuvų žūklei skiriame daug dėmesio tiek per treniruotes, tiek per varžybas.
Žvejyba Nemune – tai ir tikras iššūkis, ir neapsakomas malonumas: stipri srovė, pačios įvairiausios žuvų rūšys, nuolat besikeičiantys dugno reljefai. Šio pobūdžio feederinei žūklei būtinas žvejo sumanumas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Žvejyba Kauno mariose leidžia mums išnaudoti feederinės žūklės teikiamas galimybes. Nors žuvies šiame vandens telkinyje išties netrūksta, tačiau kiekvienąsyk tenka kaip reikiant pasukti galvą – pasirinkti tinkamą ruožą, išanalizuoti dugno reljefą, atrasti tinkamus masalus, jaukus ir t.t.
O plačiausią produkcijos pasirinkimą feederiui rasti pas mūsų partnerius.
Prisijunk prie mūsų bendruomenės ir įsitikink pats, kodėl feederinę žūklę renkasi vis daugiau Lietuvos žvejų.
Pasitikėdamas lietuvių tautos išmintimi, kad „anksti kėlęsis – nesigailėsi“, nusprendžiau itin ankstyvą rytmetį aplankyti Kauno marių aukštupį. Paskutinįkart čia būta […]
Taigi, atėjo laikas pasipasakoti apie žūklės varžybas „Pažaislio tandemas“, kurias suorganizavo „Tau Kimba“ komanda. Pagaliau ir mudu su Laurynu, mano
Šį kartą mažiau įspūdžių ir spalvingų akimirkų iš pačios žūklės, o daugiau teorijos ir bandymų atsakyti į amžiną klausimą –
Praėjo turbūt daugelio itin lauktos varžybos Stepanionių (Dubulių) tvenkinyje, kurias tradiciškai suorganizavo Panevėžio PKŽ klubas. Jei kas dar nebuvote —
Dubuliai Dubuliukai…Daug apie juos girdėta, prisiklausyta, bet iš arti taip ir neprisiliesta. Taip jau susiklostė, kad atsirado galimybė sudalyvauti žvejų
Anokia čia paslaptis, kad smagiausiai straipsnius rašyti po sėkmingos žūklės. Šį kartą viskas daug sunkiau. Rašau, trinu, vėl rašau ir
Vos tik įsuki prieš kelis šimtmečius važiuotu keliuku, širdį užgula vaikystės sentimentai. Tokia ta kaimo vaikų, kadaise palikusių savo namus
Kažkada seniai seniai, gal prieš 20 metų, dažnai lankydavau vieną simpatišką ežerioką. Daug vaikystės žvejybų ten būta, dar daugiau džiaugsmo
Nors prieš keletą dienų turėjau įdomią ir rezultatyvią žvejybą, bet, kaip sakoma toj patarlėj, „Kiek vilką bešertum, vistiek į mišką
Kartais gyvenime dalykai susiklosto ne taip, kaip planuoji, arba, kitaip tariant, žmogus planuoja – Dievas juokiasi. Taip nutiko ir man.
Ryškėjant savaitgalio planų kontūrams, tapo aišku, kad ir vėl sostinę iškeisim į Šakių kraštą. Kaip aš mėgstu pajuokauti – viešint
Paskutinė kalendorinės vasaros diena. Po visokių Birštonų ir Valiulių, po B lygų ir Juodkrančių tarsi sūnus paklydėlis grįžtu į seniai