Svilėsinės varžybos, Stepanionių tvenkinys
Anokia čia paslaptis, kad smagiausiai straipsnius rašyti po sėkmingos žūklės. Šį kartą viskas daug sunkiau. Rašau, trinu, vėl rašau ir […]
Feederinė žūklė – tai vienas iš subtiliausių ir efektyviausių žvejybos būdų, kurį „The Bream Bandits“ komanda siekia ištobulinti iki meno. Nesvarbu, ar gaudome karšius Nemune, ar žvejojame marių pakrantėse – feederis leidžia tiksliai jaukinti ir stebėti kiekvieną žuvies prisilietimą.
Mūsų žvejų klubo nariai nuolat eksperimentuoja su įvairiais šėryklėlių tipais, pavadėlių ilgiais, masalais bei jaukais, kad prisitaikytų prie besikeičiančių sąlygų – nuo žūklės stovinčio vandens telkiniuose iki sraunių upių.
Feederinė žūklė reikalauja kantrybės, atidumo ir strateginio mąstymo. Dalinamės savo patirtimi, taktika ir patarimais tinklaraštyje tam, kad padėtume kitiems žvejams pasiekti geresnių rezultatų.
Karšių žvejyba – vienas iš dažniausių mūsų pasirinkimų. Šių žuvų žūklei skiriame daug dėmesio tiek per treniruotes, tiek per varžybas.
Žvejyba Nemune – tai ir tikras iššūkis, ir neapsakomas malonumas: stipri srovė, pačios įvairiausios žuvų rūšys, nuolat besikeičiantys dugno reljefai. Šio pobūdžio feederinei žūklei būtinas žvejo sumanumas ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.
Žvejyba Kauno mariose leidžia mums išnaudoti feederinės žūklės teikiamas galimybes. Nors žuvies šiame vandens telkinyje išties netrūksta, tačiau kiekvienąsyk tenka kaip reikiant pasukti galvą – pasirinkti tinkamą ruožą, išanalizuoti dugno reljefą, atrasti tinkamus masalus, jaukus ir t.t.
O plačiausią produkcijos pasirinkimą feederiui rasti pas mūsų partnerius.
Prisijunk prie mūsų bendruomenės ir įsitikink pats, kodėl feederinę žūklę renkasi vis daugiau Lietuvos žvejų.
Anokia čia paslaptis, kad smagiausiai straipsnius rašyti po sėkmingos žūklės. Šį kartą viskas daug sunkiau. Rašau, trinu, vėl rašau ir […]
Vos tik įsuki prieš kelis šimtmečius važiuotu keliuku, širdį užgula vaikystės sentimentai. Tokia ta kaimo vaikų, kadaise palikusių savo namus
Kažkada seniai seniai, gal prieš 20 metų, dažnai lankydavau vieną simpatišką ežerioką. Daug vaikystės žvejybų ten būta, dar daugiau džiaugsmo
Nors prieš keletą dienų turėjau įdomią ir rezultatyvią žvejybą, bet, kaip sakoma toj patarlėj, „Kiek vilką bešertum, vistiek į mišką
Kartais gyvenime dalykai susiklosto ne taip, kaip planuoji, arba, kitaip tariant, žmogus planuoja – Dievas juokiasi. Taip nutiko ir man.
Ryškėjant savaitgalio planų kontūrams, tapo aišku, kad ir vėl sostinę iškeisim į Šakių kraštą. Kaip aš mėgstu pajuokauti – viešint
Paskutinė kalendorinės vasaros diena. Po visokių Birštonų ir Valiulių, po B lygų ir Juodkrančių tarsi sūnus paklydėlis grįžtu į seniai
Po varžybų maratono – po smulkmės gaudymo Valiuliuose, kažkaip pajutau, kad, kaip vilkas į mišką, pradėjau dairytis į Nemuną. Bendradarbis
Nuo kažko juk reikia pradėti… Jei sėkmė iškart pradėtų plačiai šypsotis ir blizginti savo dantis, turbūt kaipmat užaugtų butaforiniai sparnai,
Kaip ir kiekvienais metais, artėjant rugpjūčio mėnesiui, su šeima patraukiam Lietuvos pajūrio link. Kadangi ten pat vykstame ne pirmus metus,
Banditų 1×1 turnyro pirmasis ratas apsisuko gana greitai. Kitas ratas – Birštone. O ten, kaip visi gerai žinome, reikia išlaukti
Vasara bėga. Atrodo, jau tuoj paskutinis vasaros mėnuo, o orai vis dar mūsų nelepina – nuolatiniai temperatūros šuoliai ir gausus