Wild fishing‘as Dzūkijos nacionaliniame parke

Po praėjusio savaitgalio išvykos su Nerijumi, tiksliau sakant street fishing‘o Nemune žemiau Kauno, nusprendžiau, kad per šias išeigines reikia pagilinti žūklės upėje žinias ir palavinti tam reikiamus įgūdžius. Dėl šios priežasties mano keliai šįkart pasuko į Dzūkijos nacionalinį parką (pavadinkime tai wild fishing‘u). Nuo senų laikų žinojau vieną vietą ties Maksimų kaimu. Tenykštis Nemuno ruožas unikalus dėl srovės suformuotos 3–4 metrų gylio duobės, už kurios galima ramiausiai sau braidyti. Žvejai, kurie man parodė šią vietą, gyrėsi labai puikiais laimikiais, sugautais čia dar prieš Jonines.

Prisipažinsiu, esu užkietėjęs Kauno marių žvejys, todėl Dzūkijai vis nerasdavau laiko. Privažiavus Maksimus, laukė ilga ir klaidinga kelio atkarpa miškais. Kai čia esi buvęs tik kartą ir kone prieš dvejus metus, orientuotis tamsoje malonumas menkas. Maža to, pakeliui teko susidurti ir su kliūtimis (su nuvirtusiais medžiais), kurias reikėjo pačiam pašalinti, kad būtų galima pasiekti žūklavietę. Galiausiai pasiekus galutinį tašką, dar laukė smagus nusileidimas nuo kalno (Rumšiškių kalnas žudikas prieš šį šaltiniuotą ir brūzgynais apaugusį Dzūkijos Nemuno šlaitą atrodo vieni juokai). Kaip ten bebūtų, visos sudėtos pastangos buvo vertos šio tikslo. Laukinės upės kraštovaizdis tarsi Aliaskoje man suteikė daug neišdildomų įspūdžių ir įkvėpė vilčių laimikiams.

Pirmi metimai į slaptąją Nemuno duobę po greito pasiruošim lygiai 07:00 (šėryklėlė 60gr). Pirmieji į pasiūlytus masalus ir jaukus atsiliepė kilbukai – viena gražiausių mano vaikystės žuvų. Pamenu, kaip vaikystėje braidžiodavome upe ir gaudydavome juos rankomis iš po akmenų. Tiesa, turiu pasakyti, kad euforinę žvejybos nuotaiką nuolat drumstė Nemuno tėkmės be perstojo nešamos žolės. Buvo sunku išlaikyti šėryklą jaukinamame taške ilgesnį laiką nepermetus. Dėl šios priežasties meškerės praktiškai nebuvo galima paleisti iš rankų, teko permetinėti ją kone kas minutę.

Kilbukus po kurio laiko pakeitė suaktyvėję plakiai, kuojos, šapaliokai ir ešeriai. Trūkus kantrybei, nusprendžiau perkelti tašką duobės išėjimo link, nes pačiame jos epicentre verpetais nuolat sukosi ir sukosi žolių masyvai. Reikalai pasitaisė saulei pasiekus zenitą. Vos sulėtėjo nešamos žolės ir žūklavietę pasiekė saulės spinduliai, sulaukiau staigaus ir išraiškingo smūgio. Pamaniau, kad tai eilinis šapalas, bet, pasirodo, tai būta kur kas rimtesnės žuvies, kuri kartu su 0,12 pavadėliu nusinešė visas mano viltis ją ištraukti. Nieko nelaukdamas skubu rišti storesni 0,14 pavadėlį ir vėl užmesti meškerę. Ir tik BAM – karšis!!! Nudžiungu, kad visi mano ryto vargai ir laukimas dabar galiausiai atsipirks. Bet, deja, pagautu karšiu pasekė ne jo giminaičiai, o stambesnės kuojos ir šapalai. Žvejybą baigiau kiek po vidudienio – 14:00. Žvejybinė ekspedicija į Dzūkijos nacionalinį parką tikrai pavyko ir aš tikrai dar čia sugrįšiu!

zvejybosreikmenys.lt – iš žvejų žvejams! 

Atora Fishing – teisingas produktas už teisingą kainą!