Dienoms trumpėjant sekmadienio popietę susiruošiau naujiems išbandymams ežere. Žinoma, tikslas, kaip visada, aiškus – pagauti karšį. Nulėkiau į netoli namų esantį ežerą (tas netoli, tai 24 km). Ganėtinai užtrukau, kol viską susinešiau, nors daiktų buvau pasiėmęs minimaliai, žinodamas, koks ten laukia kalnas ir kokį atstumą teks neštis daiktus. Startas – 16:00 val. Užšėrus pasirinktą tašką, kurį laiką niekas nekibo, net smulkios kuojelės, kurios įprasta pirmosios atsiliepia šiame ežere. Supratau, kad, jei nėra kuojų, reiškia bus karšis. Pradėjau žaisti su masalais ir gana greitai atradęs tinkamiausią kombinaciją sulaukiau pirmo gražaus ežerinio karšiuko kibimo. Kibimas labai lėtas su gracingais galiuko palenkimais ir atšovimais. Pirmas visai padoraus dydžio karšis (apie 700 gr.) netrunka atsidurti krante. Po to sulaukiau dar dviejų kibimų maždaug 10–15min intervalu. Dar du karšiokai krante – vienas apie 700gr, o kitas gerokai virš kilogramo. Žinodamas šio ežero ypatumus, ilgai neužsisėdėjau, nes kibimo laikas čia paprastai būna trumpas. Kaip ten bebūtų, vakaras pavyko. Dar mielai kada nuvažiuosiu ir pamėginsiu laimę ten ryto valandomis. Manau, kad įspūdingo grožio rudenėlis mus dar palepins ir apdovanos gražiais laimikiais!
