Tikslinė žvejyba

Po paskutinės draugo žvejybos ir jo ištartų žodžių, kad Kauno mariose nebekimba karšiai, užsibrėžiau sau tikslą įrodyti, kad jis yra neteisus. Taigi penktadienio popietę išlekiu marių link. Pakeliui užsuku į Jiezną gyvų masalų ir aplankau draugus, kurie vargsta Darsūniškyje laukdami karšių. Trumpai šnektelėjęs gaunu šiek tiek informacijos, kas šiandien veikia, o kas ne. Su šiuo žinių bagažu atlekiu iki savo vietos ir matau, kad šįkart teks konkuruoti tik su pačiu savimi – aplink nė vieno žvejo. Iškart topteli mintis, kad galbūt „išties niekas nekimba“. Susistatau savo mantą, pasišeriu ir pradedu laukti pirmojo kibimo. Jo ilgai laukti nereikėjo, po trumpos valandėlės atsiliepia pirmasis karšis. Ramia eiga taip pagaunu 5 karšius, kurių dydis svyruoja nuo 1 iki 1,2 kg. Bet tada tik bam bam ir labai greitai viskas apsiverčia aukštyn kojomis… Pasirodo marių karaliai pūgžliai! Bandau gelbėtis dėdamas ant kabliuko vien musės lervas, bet niekas negerėja. Be to, prašoka viena kita kuoja. Galop nusprendžiu išimti visus gyvus masalus iš jauko ir dirbti vien su grynu jauku. Po kiek laiko situacija kiek pasitaiso, nes pasirodo karšiukai, tačiau visų jų dydis toli iki įskaitinio. Didinu kabliuką ir nuo taško pasitraukiu į gilumą pusantro metro. Keletas metimų ir vėl įskaitinio dydžio karšiokas. Norėjosi ilgiau pavakaroti, bet, deja, prožektorius šįkart liko namie. Kaip ten bebūtų, tikslas pasiektas ir įrodyta, kad mariose viskas gerai, karšiai dar kimba.