Priklausomybė žvejybai

Gerokai atvėsus orams, daugelis žvejų jau sudeda savo artileriją ir laukia geresnių laikų. Bet asmeniškai man kuo sudėtingesnes žvejybos sąlygos, tuo jos įsimintinesnės. Kiekviena žuvis, pagauta sunkiuoju laikotarpiu, suteikia daug daugiau džiaugsmo. Taigi prie reikalo! Kadangi dieną nebuvo galimybės rasti laiko savo gyvenimo hobiui, teko susiruošti ir išvykti tamsiuoju paros metu. Tikslas –paganyti ir suvilioti kokį karšioką. Išvažiavus iš namų oras lyg nieko blogo nežadėjo – vėjas nedidelis ir šioks toks pliusas. Viskas pasikeitė atvažiavus iki vietos… Nusprendžiau pažvejoti ten, kur vyko mūsų klubo varžybėlės. Atpėdinu iki vietos, o prieš akis visai kitoks vaizdelis: bangos, vėjas ir dar protarpiais užklumpantis sniegas. Startavau 18:00 val. Ilgai netrukęs pirmas nedidelis karšiokas pasveikina mane gana gražiu ir užtikrintu viršūnėlės užlenkimu. Galvoje iškart šmėkšteli mintis: „Gerai, žuvies mano gaudomoje akvatorijoje yra“. Vis dėlto žuvų turėta savų planų. Pagavau dar kažkiek mažesnių karšiukų ir viskas aprimo, kibimų nebematyti. Nuo susidariusios situacijos pabandžiau ištrūkti kaitaliodamas masalus. Kabinu slieko gabaliuką bei musės lervą ant kabliuko. Į šį mano gestą netrunka atsakyti keletas žuveliokų. Vis dėlto ilgiau sėdėti prie vandens nebesiryžtu – kosminės oro sąlygos vyte veja mane namo, kaip sakoma, pagavai ir gana, laikas namo. Prieš gamtos stichijas nepašokinėsi, tenka rinktis mantą ir keliauti savo keliais. Bet kuriuo atveju džiugu tai, kad ir tokiu metu žuvies dar galima pagauti. Pabandykite ir įsitikinkite patys!