Ledu neskubant užtraukti rimtesnių vandens telkinių, vakaro valandomis vartau žemėlapius ieškodamas savam krašte kokio nedidelio ežerėlio ar karjero, kur būtų galima saugiai ir smagiai įprasminti artėjančio savaitgalio dieną. Pasikapstęs atminty, prisimenu, kad ties rajono riba telkšo nedidelis ir negilus žvyro karjerėlis. Lyg kažkas kažkada man yra minėjęs, kad vasarą ten spiningu galima visai smagiai pagaudyti ešeriokų. Šį spėjimą netrunka patvirtini mano bičiulis, kurio teigimu dryžuotųjų ten tikrai yra. Taigi nuspręsta, šeštadienį bandysiu ten paieškot „birškių“. Žmoną jau nuo trečiadienio pratinu prie gerosios naujienos, kad šis šeštadienis yra vienas iš nedaugelio kartų, kada aš išlėksiu žvejot 😊 Pasitelkiu argumentą, kad už savaitės juk ledo jau nebebus ir aš sėdėsiu namie ramus.
Pagaliau šeštadienio rytas! Paskubomis papusryčiavęs, susimetu mantą į mašiną ir išlekiu į savo odisėją. Atvykęs prie balos pastebiu, kad kažkas jau ledą yra išbandęs. Tai išduoda pėdos ant sniego ir eketės palei nendrynus. Galima daryti prielaidą, kad ledas tinkamas, bet prisiminęs praeitos žiemos nemalonią patirtį (prie progos kada nors papasakosiu), dėl viso pikto susirenku peikeną. Eidamas kas porą žingsnių tikrinu ledą. Taip pamažu slinkdamas pasiekiu kažkieno jau prieš porą dienų sugręžiotą vietelę, nuo kurios savo šiandienos žvejybą nusprendžiu pradėti ir aš. Išgręžęs keletą naujų ekečių, pasirenku meškerėlę su 0,1 valu ir 1g baltai rožine avižėle. Masalas – trūkliai. Paskubomis ieškau dugno, kuris, pasirodo, ne taip jau ir toli, gylis vos 0,8 – 1m. Pradedu žvejoti ir jau trečiu pravedimu į mano kūrybines pastangas kažkas sureaguoja gražiu akcentuotu sargelio linktelėjimu. Po kelių sekundžių ant ledo pailsėti atsigula lydekoms kiek per didelis, bet keptuvei per mažas „birškis“. Per 8-10 ekečių surinkęs vos tris ešeriokus, imu peikeną į rankas ir slenku palengva tikrindamas ledą iki vietos, kur žemėlapyje buvo matyti kiek gilesnės vietos. Ledas visur pasirodo beesąs patikimas. Susirenku įrangą ir jau drąsesniu žingsniu patraukiu duobės link. Gręžiu skyles ir bandau savo žvejybinę laimę toliau. Kur ne kur kibinėja, pasitaiko vienas kitas keptuvei ir kaimynams gėdos nedarantis žuveliokas. Žodžiu, diena prasideda visai smagiai. Po poros valandų sulaukiu kompanijos, ant ledo pasirodo, kaip vėliau paaiškėjo, vietinis čiabuvis 😊
Diena taip ir slenka savo ritmu, gręžiu eketes, kuriose (tiesa, ne kiekvienoje) kimba pakankamai neblogai. Žuvis reaguoja tik į aktyvų virpinimą, lėtai keliant aukštyn. Širdis dainuoja, kai kibimai vienas už kitą gražesni, nors ešeriai tikrai ne gigantai. Vienoje ekečių staiga sulaukiau gan stipraus smūgio. Pakirtęs jaučiu aname gale kažką sunkaus, bet po poros akimirkų visa tai virsta gražiais prisiminimais su plevėsuojančiu nutrauktu valu rankoje. Gigantą, rekvizavusi mano avižą, pavaišinu pora tikrai ne lietuviškų ir tikrai ne plačiajai publikai skirtų sparnuotųjų frazių. Galvą užgula įkyrios ir sunkios mintys, kas čia galėjo būti… Padorus ešerys ar nedidelis „peilis“? Jei lydeka, tai tiek to, išgyvensim, bet jei čia taip nekultūringai elgiasi kultūristai ešeriai, tai akivaizdu, kad mano valai kovai su jais per skysti. Nutariau nuraminti save, pasiteiraudamas kolegos, kokios žuvys be ešerių dar gyvena šitose žvyrduobėse. Paaiškėja, kad čia gausu smulkių lydekų, ešerių ir lynų. Su ta gražia mintimi nusprendžiu į pamainą išleisti savo lydekines. Ir ką jūs manot? Prasideda šokiai, vėliavėlės šaudo kas pusvalandį, bet rezultato praktiškai jokio, išskyrus vieną „pieštuką“ kokio 100-150g. O tuo tarpu ešeriai ir toliau kimba visai smagiai. Maža to, antroj dienos pusėj pasitaiko dar keletas keptuvinių. Vienoj iš ekečių vėl pakertu lydeką. Šįkart pavyksta ją pakelti iki eketės, bet tuo viskas ir baigėsi. Dar viena šių jūrų marių gyventoja nuo šiol plaukioja su rožinių auskaru lūpoje 😊 Pernešu vieną lydekinę meškerėlę į eketę, kurioje ką tik padabinau margašonę kalėdiniu auskaru. Jau pradedant temti darsyk iššauna vėliavėlė – po trumpų formalumų pavyksta ištraukti dar vieną 30-35 cm „peiliuką“. Tai ir buvo paskutinis mano šeštadienio žvejybos akcentas. Liko kartėlis tik dėl poros nukastų avižų, bet ešerių kibimu likau patenkintas. Pasitaikius progai, čia mano keliai tikrai dar užsuks.
Nė žvyno visiems!
P.S. Ir būkit atsargūs!





