Taip jau atsitiko, jog atsirado galimybė antradienį pasiimti laisvadienį. Pasižiūriu orų prognozes, kurios žada net 26 laipsnių šilumą. Kaip įmanoma tokiu oru nekeliauti į žvejybą? Tiesa, šįkart buvo pakankamai nemažai dvejonių dėl žūklavietės pasirinkimo. Po ilgų svarstymų galiausiai nusprendžiu bandyti laimę „prie kryžiaus“. Ramiai sau, kiek prieš 04:00 ryto, pajudu iš Ukmergės, pakeliui sustoju degalinėje rytinio sumuštinio ir neskubėdamas važiuoju pasirinktos žvejybos vietos link. Tokios ramumos ir neskubos priežastis paprasta – šiandien darbo diena, todėl problemų dėl vietos neturėtų būti. Vietą pasiekiu šiek tiek po penktos. Ir ką jūs galvojat? Visas krantas kuo pilniausiai nusėstas, nėra net mažiausios proskynėlės prisėsti. Laimė, kad buvau numatęs planą B – Darsūniškį.
Darsūniškis irgi nebuvo labai svetingas. Atvažiavęs savo pamėgtą vietą taip pat radau užimtą. Teko pavažiuoti kelis šimtus metrų į šoną ir įsikurti kiek nuošaliau. Programėle pasitikrinu gylius, susidarau šiokį tokį įspūdį apie šiuo ruožo perspektyvumą ir pradedu ruoštis. Po visų paruošiamųjų darbų pradinį jaukinimą pradedu ~07:30. Pagal savo papratimą startui negailiu karpytų musės lervų ir trūklių. Praslenka pirmoji valanda. Per ją sulaukiu vienintelio minimalaus viršūnėlės linktelėjimo. Spėju išbandyti kelias kabliuko dydžio ir pavadėlio ilgio kombinacijas. Nors pamažu ima slėgti nerimas ir nežinia, nusprendžiu dar vieną valandą luktelėti pradinėje distancijoje (~50 m). Jei realijos nesikeis, tada, suprantama, teks ieškoti kitos distancijos.
Įsibėgėjus antrajai žūklės valandai, nusprendžiau dar labiau sumažinti kabliuką. Kabinu ant jo baltą ir mėlyną musės lervas. Šis mano taktinis sprendimas netruko duoti vaisių – viršūnėlė staiga atšovė atgal ir supratau, kad tai karšio kibimas. Keletas akimirkų smagios kovos ir karšis atsiduriu krante. Sprendimas tęsti žūklę ta pačia kombinacija išvirsta į gana greitai sugautas keturias žuvis siete. Nesumeluosiu pasakęs, kad geras dvi valandas kone po kiekvieno užmetimo sulaukdavau kibimo, tik, gaila, žuvis buvo itin įnoringa ir neaktyviai kimbanti, todėl traukiama dažnai atitrūkdavo. Žinoma, buvo ir vienas kitas „big fishas“, kuris be jokio gailesčio ir sentimentų rovė 0,1 mm pavadėlį. Po paskutinio nutraukto pavadėlio reikalai dar labiau pradėjo rimti, todėl iš naujo teko ieškoti kelių į žvynuotųjų širdis.
Per paskutines 40 minučių pavyko atsirinkti kabliuką, dar kiek pagerinusį kibimų intensyvumą ir realizaciją (pavyko iškrapštyti dar kelias žuveles). Bet, deja, tuo momentu išseko paskutinis jauko likutis (buvau iš viso pasiruošęs 2 kg), todėl nusprendžiu užbaigti šią žvejybos sesiją. Reziumė – žūklė, manau, tikrai pavyko, norma sugauta. Daugiausia peno mintims šįsyk tik dėl strigusios kibimų realizacijos. Beje, šioje žūklėje pagerinau asmeninį plakio rekordą – dydis tikrai kosminis. Jam kompaniją taip pat palaikė dėmesio verto dydžio žiobris.
Na ir pabaigai žiuspnelis informacijos apie naudotą taktiką: distancija – 50 m; kabliukas – A1 14–16 nr, pavadėlis – 0,1 mm (storis) ir 1 m (ilgis); jaukas – Wonder yellow + Wonder heavy su žaliais džiūvesėliais ir šiek tiek priedų; masalas – dvi musės lervos (geriausiai veikė baltos ir mėlynos musės lervų derinys).
Iki kitų susitikimų prie vandens!







