Trečiadienio vakarą po visų darbų radau keletą valandžiukių pasisėdėjimui prie vietinio ežeriuko. Šį kartą tikslas suvilioti stipruolį lyną. Pajaukinu pasirinktą tašką. Tiesa, jaukinu šįsyk ranką, nes atstumas nedidukas (8-9 m), o gylis – mažas (90 cm). Pasotinu jauką konservuotais kukurūzais ir karpytais sliekais. Pasiruošiu įrankį, kabinu itin mažą šėryklėlę. Priežastis labai paprasta – didesnė šėryklėlė tokiame mažame gylyje labiau baidytų, o ne vyliotų žuvį.
Po pirmųjų 15 minučių atsiliepia raudė, todėl tenka keisti masalą – ant kabliuko kabinu du kukurūzus ir tris musės lervas. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo, geros dešimt minučių meškerė tempiama tiesiog į vandenį be jokių ceremonijų. Kova tiesiog įspūdinga – bandydamas pabėgti lynas lekia tai į vieną, tai į kitą pusę. Vis dėlto šiame mudviejų ginče paskutinis žodis buvo mano ir nuotaika iškart šokteli į palubes. Juk tai pirmas mano šio sezono lynas.
Skubu užmesti meškerę dar kartą ir dar po 15 minučių pavymui pirmajam atkeliauja dar vienas visai neblogas lynukas. Per likusią žūklę prikalbinau dar du lynukus, kurie buvo šiek tiek mažesni už pirmuosius du, bet vis tiek geri priešininkai… Šį kartą naudojau 9 numeriu kabliuką, užrištą ant 0,14 mm storio ir 40-50 cm ilgio pavadėlio. Tai tiek šiam kartui! Ačiū mūsų rėmėjams už kokybiškus jaukus.
Iki kito susitikimo prie vandens!
