O pavasaris! Gegužės mėnuo – visiems spiningautojams šventas metas pradėti aštriadančių medžioklę. Bet šįkart ne apie lydekas, o apie netikėtumus. Pačioje žūklės pradžioje nusprendžiame plaukti ežero sėklių, kur mėgsta plaukioti aštriadantės, link. Suradę gražesnę „pievą“, kur gylis svyruoja nuo 2 iki 4 metrų ir kyšo viena kita žolytė, inkaruojamės. Echolote pamatę kelis gražius simbolius, pagalvojam, kad tuoj tuoj bus pirmas kibimas ir, žinoma, gražuolė keliausi į valtį. Kadangi esam valty keli bičiuliai, pasirenkame skirtingus masalus. Draugas nusprendžia gaudyti su 18-20 cm silikoniniais masalais, o mano rankoje atsiduria kur kas mažesnės gumos (iki 10 cm). Po gero pusvalandžio trumpas, neišreikštas kibimas. Pirma mintis ir vėl žolė… Bet po kelių akimirkų pajaučiu, kad kažkas lanksto meškerės viršūnę! Jė! „Pirmoji lydeka!“ – pagalvoju, bet pritraukęs prie valties ir pažiūrėjęs po vandeniu nustembu. Pirma mintis, kad tai starkis, nes margų šonų nė iš tolo nematyti. Bet vieną nuostabą akimirksniu keičia kita – tai karšis, kuris įsigudrijo pilnai praryti visą 10 cm gumą! Greita nuotraukytė ir gražuolis paleidžiamas atgal, kur jam jau laikas šokti vestuves!







