Pagaliau pailsėjau ir atsigavau po dviejų varžybų ir joms skirtų treniruočių. Laikas išvykti kažkur ir pabandyti pagaudyti karšių. Kadangi prie Kauno marių būta vos ne kiekvieną savaitgalį, šįkart pasirinkta upė. Kur geriausia važiuoti gaudyti karšių upėje? Ogi į Birštoną. Tik pradėjom su Justu (mano pusbroliu) planuoti, kur ir kada važiuosime, kaip viską pradėjo jaukti pranešamas labai stiprus lietus. Ką daryti? Ar mes norime sėdėti per lietų? Optimizmo įpučia Justas, – „Aišku varom, tau Birštone per lietų labai kimba, pasiimsime skėčius ir sausi žvejosim“. Prie mūsų ketino prisijungti bendraklubis Ričardas, bet, priešingai nei mes, jis pabijojo lietaus ir liko namie šiltai miegoti ant pečiaus…
Ant kranto buvome šiek tiek po penktos. Žmonių nebuvo itin daug, todėl vietos pasirinkimas buvo didelis. Šiek tiek užtrukome, kol nusprendėme, kur sėsti. Kaip rezultatas parodė, vieta pasirinkta tikrai nebloga. Ramiai neskubėdami apie 07:00 pradėjome žūklę. Vos atsisėdę ant platformos buvom priversti skleisti skėčius, nes kaip iš kibiro pradėjo pilti lietus. Iš po skėčio gaudyti teko pirmą kartą. Maža to, už nugaros nervams ilsėtis neleido aukšta žolė. Prie metimo, kad ir netolimo, teko priprasti.
Nuo pat žvejybos pradžios pradėjome juokauti, kad į Birštoną reikia važiuoti tik tada, kai lyja lietus. Reikalas tas, kad nuo pirmųjų metimų taške atsirado gyvybė. Ilgai netrukus pavyko suvilioti kilogramą nesiekiantį karšelį. Tiesa, karšiai neužsibūdavo jaukinamam taške, daugiau buvo „prašokantys“. Vos tik karšiai pasitraukia, užpuola kalnas smulkmės. Užmeti meškerę ir viršūnėlę pradeda iškart purtyti. Anam gale – plakiukas. Taip kone kiekvienu metimu, kol staiga viskas nurimsta. Tuomet nekantriai lauki viršūnėlės jojimo.
Praėjo kelios valandos žūklės, lietus apstojo, karšių nėra. Laimei, mūsų maldos buvo išgirstos (kitapus Nemuno pasigirdo bažnyčios garsai su dviem valandomis trunkančiais atlaidais). Juokai juokais, gal bažnyčios varpai prišauks karšius. Sulaukęs šių likimo ženklų, dar gausiau pradėjau kimšti į šėryklą trūklius. Karšių atlaidų ilgai laukti nebereikėjo. Trumpai drūtai sakant, karšiai sugrįžo ir buvo galima mėgautis gražiais kibimais ir stipriomis kovomis. Birštonas, kaip visad, dosnus. Situacija, manau, su kiekviena diena tik gerės. Iš viso buvo pagauti devyni karšiai, svėrę nuo kilogramo iki dviejų. Žvejyba, galima sakyti, puikiai pavyko, o rezultatais likome patenkinti.
Na ir pačiai pabaigai truputėlis taktinės informacijos tiems, kas norės išmėginti savo laimę Birštone. Distancija – 20–30 m, dugno išraiškingo rasti nepavyko, todėl užmečiau iš akies, patikrinau, ar nėra kliuvinių ir klipsavausi. Pavadėlis – iš pradžių puikiai veikė 1 m, 0,12 mm pavadėlis su 12 nr chinta kabliuku. Buvau užrišęs ir 1,5m pavadį, bet su juo pagavau tik vieną karšį. Likus kelioms valandoms, užrišau 0,1 mm, 1 m pavadėlį su kuranku 14nr kabliuku. Ant pastarojo geriausiai veikė trūkliai (5-8 vnt), kartais padedami vienos musės lervos. Per visą žūklės laiką sunaudojau pusę kilogramo trūklių ir 250 ml kasterio. Karpytos musės lervos taip pat reikalo negadino, tačiau, gaila, jų daug neturėjome. Šiam kartui tiek! Važiuokit į Birštoną, ten labai smagu! Žuvys kimba ir turbūt kibs vis geriau.
Iki kitų susitikimų prie vandens!
zvejybosreikmenys.lt – iš žvejų žvejams!
Atora Fishing – teisingas produktas už teisingą kainą!








