Birštonas – karšių kurortas (kolega Augustas taip linkęs jį vadinti), kur plačiašoniai bent kelis kartus per metus masiškai susirenka pailsėti bei prisikimšti pilvus. Gavę informacijos, kad kurortas sujudėjo, pradėjome planuoti žvejybą į mums jau gerai žinomą vietą. Nusprendėme rinktis betoninę krantinę. Kadangi žinios apie sujudėjusius karšius, suprantama, pasiekė ne tik mus, apsitarėme prie vandens atsidurti kuo anksčiau, nes buvo nuojauta, kad rasti vietos gali būti ne taip paprasta.
Žvejybos išvakarėse pradėjome ruoštis rytdienos reikalams. Maišomi jaukai skyrėsi nežymiai. Jei tiksliau – vos vienu komponentu. Augustas pasirinko kiek aktyvesnį jauko kvapą, o manasis buvo kiek mažiau aktyvus. Užsimaišę jaukus pradėjome planuoti išvykos laiką – nusprendėme, kad iš namų reikia išjudėti apie 3 valandą ryto. Kaip ir pridera prieš žvejybą, kurios labai lauki – pabundi dar prieš žadintuvą. Išjudu kiek anksčiau ir po nepilnų 45 minučių aš jau Birštone. Vaizdas kiek nustebina – tikėjausi, kad bus žvejų, bet kad jų tiek – negalėjau įsivaizduoti. Pusė krantinės jau nusėsta žvejų. Nieko nelaukdamas kraunuosi daiktus ir žygiuoju užimti vietos sau ir kolegai. Vidury proceso skambina Augustas ir sako: „vos nenukaliau briedės”. Panašu, kad gyvūnas tiesiog sugalvojo pasigrožėti atsiveriančiu vaizdu nuo važiuojamosios kelio dalies. Gerai, kad kolegos reakcija buvo greita ir pavyko išvengti ankstyvos ir neplanuotos žvejybos pabaigos. Reziumė – kad ir kaip norime žvejybos vietą pasiekti kuo greičiau, nepamirškime saugumo.
Žvejybą pradėjome 06:00. Dar iki žūklės pradžios buvo aišku, kad veiksmo bus. Vandens paviršiuje buvo matyti, kad kurortas gyvas. Dugno skanavimas atskleidė, kad vieta pasikeitusi – viskas kitaip nei buvome įpratę jau kelis metus iš eilės. Dėl šios priežasties teko pakeisti žvejybinius atstumus. Augustas pasirinko tolimesnį tašką, o aš, išanalizavęs dugno ypatumus, nusprendžiau bandyti artimą distanciją. Tada atėjo eilė startiniam jaukinimui, o po to… Na ką pradedam – tokia mintis šmėsteli galvoje!
Tiesa, iki šiol čia nebuvo pavykę „apgaudyti“ Augusto, todėl viduje užvirė šios toks azartas peržengti šį Rubikoną. Abu su Augustu pasirinkome gana aukštą žvejybos tempą. Pirmosios žuvys ne tos, kurių laukėm – kuojos. Kibimai aktyvūs ir išraiškingi – pats tas žvejybos apšilimui. Pirmasis karšių kibimo sulaukia Augustas. Jam pavyksta realizuoti porą „banditinių įskaitinių“ karšių, o man tuo tarpu galvoje pradeda suktis mintys apie taško keitimą ir perėjimą į tolimesnę distanciją. Vis dėlto nusprendžiau dar kiek lukterėti iki 9 ryto. Pamažu priartėja nustatytoji laiko riba ir kaip geram veiksmo filme su paskutiniu metimu į pirminį tašką prisistato pirmasis mano šio sezono „turistas“ iš Birštono. Su juo – ir šypsena mano veide. Mintyse – pavyko prisikviesti! Nieko nelaukdamas kemšu į šėryklą dar daugiau gyvųjų masalų, kad išlaikyčiau žuvį taške. Rezultatas – po keliolikos minučių į krantą keliauja ir antrasis mano karšis. Po dar kelių karšių Augustas jau pradeda mąstyti apie galimybę trauktis arčiau, bet šias mintis nutraukia galingas karšinis kibimas. Big‘as rodo savo charakterį ir palengva artėja krantinės link. Visgi šį kartą jis atsipurto prie pat finišo tiesiosios. Kartėlis matomas kolegos veide, tačiau Augustas nebūtų Augustas – susiima ir juda toliau. Per kelias valandas realizuojam dar po kelis įskaitinius karšius. Veiksmo netrūksta pas abu, tačiau akivaizdu, kad artimoji distancija įdienojus dirba geriau. Augustas dar kartą svarsto galimybę eiti arčiau, bet ir vėl sulaukia galingo kibimo. Pakerta ir jaučia, kad žuvis rimta, tiesiog nejuda ir stovi vietoje. Po pakankamai ilgo bandymo išsikelti ir sulaukti žuvies pajudėjimo, Augustui vėl tenka nusivilti – žuvis atsikabina. Praėjus valandai panašaus kibimo sulaukiu ir aš. Jaučiu, kad kitam valo gale mano šios dienos „Big fishas“. Po kovos žuvis keliauja į graibštą ir ji jau krante. Žvejybą užbaigiam su dar keliais karšiais 14:00.
Galutinis rezultatas: Augustas – 5 karšiai, pas mane – 11 karšių ir dienos big‘as (+- 2,4kg). Garsiai juokaujam – pagaliau aš apgaudžiau Augustą. Po žvejybos aptarėme žvejybos eigą. Priėjome prie išvados, kad abu taškai buvo tinkami žvejybai, tačiau dėl pasikeitusio upės dugno realizacija iš tolimesnės distancijos tapo daug sudėtingesnė, kas ir lėmė tokį žvejybos rezultatą. Negaliu nepasidžiaugti naujuoju Augusto žvejybos pagalbininku – ratukais. Jie išgelbėjo nuo varginančio įrangos nešimo atgal į automobilį. Kas žino, tas žino…
Taigi nei žvyno ir iki kitų žvejybų!
