Varžybos varžybėlės – smagu, faina, patinka, bet pagalvojau, kad jau seniai bebuvau šiek tiek mažiau įpareigojančioje žvejyboje. Gegužės 3 d. nusimato varžybos, reikėtų treniruotę pasidaryti, bet orų permainos maišo visas kortas. Taigi, tarpusavyje susirašę klubiokai, kaip tikri banditai, keturiese nusprendžiam susibėgti šeštadienį karšių paieškoms. Kelias dienas iki to diskusijos apie galimas vietas ir orų prognozių analizė. Mat gamta mėgsta stebuklus ir išdaigas. Po vasarinių karščių įpusėjus pavasariui, staiga šalnos ir net iki -10C dirvos paviršiuje žadama temperatūra. Iš vakaro pasidalinam mintimis, kas kokias receptūras ruošia, o jos, kaip jau žinote, iš mūsų ištikimo partnerio VDE aruodų, kuriuos tiekia mums Žūklės fanai. Kas sūriau, kas saldžiau, kas tamsiu, o aš nusprendžiau toliau tęsti šiųmečius eksperimentus ir praktikas – šviesus ir be jokių skrupulų pasaldintas jaukas, papildytas vienu slaptu ingredientu (mano paties atrastu). Neslėpsiu, nesitikėjau, bet kol kas veikia.
Tad, kadangi oras nežada lepinti ir su vietomis neturėtų kilti problemų, nusprendžiam 7h ryte susitikti netoli vietos ir banditišku būreliu pajudėti į žvejybos plotus. Rytinė plikoma kava, rytinė mankšta susikraunant mantą ir šiek tiek prieš šešias pajudu sutartos vietos link. Važiuoju, o viduje emocijos sukasi ratu – nauja man vieta, daug žadanti. Dar ta vidinė nepaaiškinama nuojauta – šiandien bus gerai, turi būti gerai. Dėl šios priežasties šį kartą ir rašau, o neįamžinu viską vaizdo juostoje. Idėjai, vaizdo medžiagai, tiesiog neliko vietos. Talkinau filmuodamas Mažvydui, kuris žada debiutuoti su vaizdo reportažu, tad likite ant mūsų klubo kablio ir nepraleiskite naujienų.
Atvykstu pirmasis, nemėgstu baisiai vėluoti, o ir nekantrus esu, kai kalbame apie žvejybą. Ilgai laukti nereikėjo, susirenka ir kiti klubo nariai – Giedrius, Ernestas ir Mažvydas. Keli rytiniai juokeliai ir pajudam į vietą. Atvykę apžiūrim krantą ir išsirenkam vietą. Kraunamės, nešamės mantą ir statomės savo žvejybos sostus. Šviečiasi bajorų sostų karai, mat čia bene 30m vandenin reikia įsinešti pedaną. Tai padaryti būtina, jei norime komfortiškai žvejoti ir išvengti labai piktos parandės (gylio perkritimo). Man tai nauja patirtis ir į visa tai žiūriu kaip mažas vaikas į dar neragautą saldainį. Baigiam įsikurti ir maždaug apie pusę devynių startuojame – į vandenį mūsų meškerių katapultomis pradeda skrieti pirmosios paruoštos salvės. Tiesa, oras nustebino, nebuvo to žadėto šiaurės/vakarų pikto vėjo, bet ilgai tuo nesidžiaugėm.
Visai netyčia išėjo draugiška tandemų žvejyba Giedrius su Ernestu bičiuliavosi kiek atokiau, o mudu su Mažvydu kitoje pusėje. Tad mintimis ir pastebėjimais sunku buvo dalintis su kolegoms dėl atstumo ir nelaukto, bet žadėto vėjo. O jis tikrai bandė parodyti, ką sugeba. Pajutau ir bangas į „sostą“, ir nestabilumą, o stalas su markize bei iškeltas graibštas ant ilgo koto veikė kaip burės. Mažvydas žvejojo rusva VDE kombinacija, o aš, – kaip minėjau, šviesia geltona ir stipriai saldinta. Po startinio jaukinimo Mažvydas pradėjo parkuoti karšių vaikus vos ne vieną po kito. Man teko pasukti galvą. Suirzau, nes pirmosios žuvies teko palaukti. Pokalbiai, minčių pasidalinimai davė vaisių ir taškas pradėjo dirbti. Kibimų sočiai, kartkartėmis su tam tikromis pauzėmis, bet pasimėgauti žvejyba buvo galima. Mažvydas gal jau pirmąją valandą priparkavo tikrai solidų karšelį. Su juo vienbalsiai sutarėm, kad tuoj turi prasidėti ir didžiųjų plačiašonių fiesta. O bet tačiau, jų buvo, bet juos įkalbinti mums nesisekė. Mano didysis Achilo kulnas – nutrūkstantys pavadėliai. Kažkoks prakeiksmas lydintis šiais metais. Vos tik pasikinkydavau solidesnę žuvį – pakirtimas, bandymas ją gabenti kranto link ir po kelių metrų nutrauktas pavadėlis… Jų tądien suskaičiavau gal 8-nis. Net Mažvydas davė savo sakydamas „Jei jau šitą nutrauksi, turi problemą savo taške“. Antru metimu pakertu nedidelę žuvį su Mažvydo pavadėliu. Trečias metimas, solidesnė žuvis ir… Pavadėlis nupjautas. Minčių daug, nervų ne ką mažiau.. Praktika rodo, kad gebu ištraukti solidų karšį ir su 0.09 pavadėliu, o tądien naudota ir 0.10, ir skirtingi kabliai, ir net skirtingomis dienomis rišti pavadėliai… Paklausiau kolegos patarimo ir pasitolinau gal per 2m tašką. Situacija, sakyčiau, pagerėjo, bet ne 100proc. Neatlaikė dar keli pavadėliai, bet pavyko pagauti bent šiokį tokį ritmą. Vienu metu rezultatas buvo 7:7. Septyni metimai, 7 realizuotos žuvys. Užmeti, 2min 30s ir kibimas. Smagu buvo pajusti, kad galiu pasistatyti žuvį ir palaikyti kažkokį tempą. Vadinasi, judu teigiama linkme, progresuoju.
Taip smaginomės bene šešias valandas ir būčiau mielai dar likęs, bet žinojau, kad namuose jau laukia. Kibimų apstu, žuvies taip pat. Ženklai leido suprasti, kad ir didelė žuvis sukinėjosi taškuose, tik ne visi sugebėjom ją įkalbinti. Su Mažvydu nusprendėme, kad geriausia tos dienos kombinacija – keli trūkliai, kasteriukas ir musės lerva. Mano asmeninis pastebėjimas, kad antroje pusėje man vienos puikiai veikė ir musės lervos, mat, priežastis labai paprasta – baigėsi trūklių atsargos (visgi išlaukimai iki kibimo kiek pailgėjo). Dar vienas pastebėjimas, kad Mažvydas puikiai gaudė ir laikė tempą pirmoje žūklės pusėje, o antroje jam retėjo kibimai, o man tuo tarpu priešingai. Net pakuojantis ir nešiojant daiktus į krantą, teko priparkuoti kelias žuvis.
Žvejybos taško atstumas šįkart buvo baisiai neįprastas man. Mat visi žvejojome 20–24m ribose. Tiesa, Giedrius buvo išėjęs paturistauti, bet tai nedavė jokių vaisių. Ernestas sėdėjo toliausiai nuo manęs, tačiau kiek bepasisukdavau – vis parkuodavo žuvį, panašu, pagavo tempą ir mėgavosi žvejyba. Tai parodė ir sugautos žuvies rezultatai. Be kuriozinės situacijos taip pat neapsieita. Pagavau karšelį, kuris burnoje jau turėjo kablį. Ir jis buvo mano. Iš kur žinau, paklausit? Pasikalbėjom su kolegomis ir tą dieną niekas nežvejojo tokiu kabliu. Jį nesunku atpažinti, nes gana retai sutinkami puikūs ir pasiteisinę japoniški Gamakatsu Hyper Keiryu 3 kabliai iš zuklesfanai.lt.
Smagi žvejyba, dar smagesnė kompanija, o žuvis kimba ir jos daug. Reikia tik pasukti galvą, nepasiduodi ir vienokio ar kitokio rezultato galima pasiekti. Ačiū už šiam straipsniui skirtą laiką.
Likite ant kabliuko ir nė žvyno visiems!
Kaip visada mums padeda augti ir tobulėti mūsų rėmėjai: zuklesfanai.lt, Atora Fishing, Azukle bei Humilat.
