Taip netyčia nutiko, kad keturi klubiečiai vienu metu gavome leidimus žvejot. Tai kaip čia nesusimesim į krūvą. Vyko ilgos diskusijos, kur važiuot – Kauno marios ar Birštonas, Birštonas ar Kaunio marios. Galiausiai ryte atsiduriam Birštono „pievoj“. Kad visi 4 susėstume krūvon, gaunam tokią šiaip sau vietą. Dar su Ernestu pakikenam, kad norėjom pailsėti po Skirvytės, su lengvais įrankiais ir su lengvomis šėryklomis pažvejot. O čia vėl tolimi metimai, vėl sunkios šėryklos.
Pradedam visi gaudyti apie 40 metrų atstumu. Ramybė ramybiausia. Ką įmeti, tą ištrauki. Tik tiek, kad visiškai nebuvo smulkmės. Kai nėra smulkmės, tai dengiam turtingą ir gausų stalą. Trūkliai į šėryklą eina ne tarp pirštų, o saujomis. Matom, kad toliau žvejojantis kolega vis graibštu pamojuoja. Neiškenčiu ir išeinu į tolimą distanciją 60 m+. Trys pilnos šėryklos karpytų muslervių ir trūklių ir BAM, kibimas!
Kibimas kaip iš patrankos, su visais lenkimais ir atmetimais. Ta proga pasifilmuojam ir pasidžiaugiam. Kitu metimu – vėl karšis. Jau akyse veriasi kalnas žuvies, bet deja deja…
Dirsteliu dešinėn, o ten parplaukia didis laivas „Algirdas“. Apsisuka ant mano taško. Iš manęs nugvelbia visą kibimą, iš Simono dar ir visą sistemą su pagrindiniu valu. Paskui nei pajaukinimai, nei gyvųjų masalų beprotiški kiekiai atgal karšio nesugrąžina. Išvada, karšis kol kas giliau, nes giliau gaudę bičiuliai po 4–5 išsitraukė.
Ant kabliuko daug, tikrai tikrai daug trūklio. Ir dar kokia muslervė į kompaniją. Sprogstantis jaukų receptas mūsų naujajame video reportaže. Bet kai karšiai pasirodys, manau, su kiekviena diena kibimas tik gerės. Gal ir mes pataikysim geriau.
Likite ant mūsų klubo kabliuko!
