Banditų 1×1 lyga

Tikriausiai jau matėte ne vieną video reportažą apie banditų dvikovas ir jų rezultatus, todėl, manau, atėjo laikas papasakoti plačiau apie tai, ką mes čia sugalvojome, koks yra šių varžybų formatas, apžvelgti jų rezultatus bei keliais žodžiais pasakyti, kas jūsų ir mūsų laukia toliau.

Kaip jau pasakojau mūsų su Ričardu reportaže, kurį laiką labai sekiau ir domėjausi Lino Baranausko organizuojama 1×1 lyga. Tais metais dar nei pats jaučiausi galintis susikauti su oponentu, nei turėjau realių galimybių tai daryti. Lyga praėjo ir pasimiršo, bet pamatęs, kad šiemet Suvalkijos feederio klubo kolegos susiorganizavo tokią pat lygą, pamaniau, kad gal ir mūsų banditų šutvei ji patiktų. Pasiklausinėjau klubiokų bei klubui prijaučiančių bičiulių, ar jie norėtų dalyvauti tokio formato lygoje. Rezultatas – 12 žmonių, kurie kartu su manimi panoro prisijungti prie šios idėjos.

Susirinkus reikiamam žmonių skaičiui, nusprendėme padaryti tris turus. Pirmajame iš jų rungsis 6 poros, antrajame – 3, o paskutinį etapą nusprendėme daryti tarp visų trijų antrojo turo nugalėtojų, kad nereiktų sukti papildomo rato.

Šiandien plačiau papasakosiu apie pirmąjį turą, pasibaigusį jau prieš kurį laiką. Maža to, jau po truputį artėja antrasis turas, tai kada aptarti rezultatus, jei ne dabar. Kaip ir Lino Baranausko lygoje vandens telkiniai, bent dalis jų išties yra labai panašūs. Pirmajam turui pasirinktos Kauno marios – 3 bene žuvingiausi jų ruožai pavasarį, kur žuvytė, nuėjus ledui, pradeda kibalioti aktyviau nei kitose vietose. Tai buvo Anglininkų ruožas, Darsūniškio bei Kapitoniškių krantų juostos.

Burtu keliu atrinktos poros, kurios pačios turėjo pasirinkti dvikovos laiką bei tais pačiais burtais iš vakaro išsiaiškinti, kuriame ruože įvyks suplanuotasis duelis. Galbūt kyla klausimas, kodėl iš vakaro? Atsakymas yra labai paprastas. Siekiant suvienodinti sąlygas visiems, kad arčiau gyvenantiems neniežtėtų mašinos padangos bei rankos nuvykti pasitreniruoti ir įgyti tam tikrą pranašumą (susidaryti potencialią varžybų taktiką).

Mano nuomone, truputį pavėlavome startuoti su pirmomis kovomis, todėl pasirinktose vietose žuvų aktyvumas jau nebebuvo toks, kokio norėtųsi. Vis dėlto nusprendėme nebekeisti pirmojo turo vietų.

Na ir štai – pagaliau pirmoji lygos dvikova. Burtai suvedė į porą didžiausią mūsų klubo karšių siaubą Ernestą su Simonu, kuris tikrai yra nėra lengvas priešininkas. Asmeniškai aš pats traukiau per dantį Simoną, kad jam maža galimybių pasipriešinti Ernestui. Juo labiau žvejojama Darsūniškio ruože, kuriame Ernestas jaučiasi lyg savame prūde. Būtent ten visą žiemą ir pavasarį vieną paskui kitą Ernestas traukė labai solidaus dydžio karšius. Bet žinote, žūklėje kaip ir gyvenime būna visko, ir Simonas įrodė, jog jis anksčiau laiko tikrai nepasiduos ir su dideliu užsispyrimu ir noru stos į kovą prieš Ernestą.

Keletas Simono minčių iš jų dvikovos su Ernestu:

„Jau pirmajame mūsų 1×1 lygos dvikovų rate likimas suvedė mane su Ernestu. Klube vadiname karšių siaubu ir ne šiaip sau. Jeigu jam kimba, kimba tikri karšiai. Iš vakaro burtai lėmė Darsūniškio apylinkes, o mes klube žinome, kad tai tarsi Ernesto namų aikštelė. Rodos, visos kortos ne mano pusėje, bet neketinu pasiduoti be kovos. Po mūsų klubo varžybų papildžiau „subininių“ gretas, o tai tik dar labiau paskatino sveiką sportinį pyktį. Apmąstydamas, kaip reikės špaguotis su Ernestu, suprantu, kad reikės pasitelkti viską, ką esu sukaupęs iki šiol ir neprisidaryti nesąmonių. Prisiminęs mudviejų su Evaldu žvejybą pavasario pirmomis dienoms, bandau kopijuoti tiek taktiką, tiek jauką ir žvejybos eigą. Jaukas tamsus, tačiau tikrai neskurdus ir jau pasiteisinęs dalykas – stipriai saldintas su slaptu ingredientu. Dvikovos dieną žvejybos metu neskubinu įvykių ir greit pamatau, kad žuvis atsargi, tad vienas netinkamas sprendimas ir gali likti basas visą likusį laiką. Tad taškas jaukinamas laipsniškai ir po truputį. Atsargiai apmąstant, paduodami ir gyvieji masalai. Kadangi tai dvikova, nusprendžiu pasikliauti kantrybe. Kibimai tiek man, tiek Ernestui labai jau atsargūs ir, kaip mes pavadinome tos dienos žvejybą, – tikra gimdykla, nieko konkretaus. Abu nuleidome po bonusą, tačiau vidury žvejybos sesijos, fortūna blykstelėjo virš manęs ir man pavyko dar vieną bonusą realizuoti. Tai leido atsipalaiduoti ir ramiau tęsti darbus iki varžybų pabaigos. Tad rezultatu 2,690kg vs 1,180kg pavyko laimėti.“

Antroji kova vyko irgi tą pačią dieną, tik jau kitame ruože. Šiuosyk susitiko žilagalvis profesorius Evaldas su mūsų klubo prezidentu Giedriumi. Jiems burtai lėmė kiek ramesnį Anglininkų ruožą. Nors dvikovos rytas pasitiko su šaltuku, jiems tai buvo nė motais.

Giedriaus mintys po laimėtos dvikovos:

„Klubo 1×1 dvikova su Evaldu. Taip burtai lėmė, kad varžysimės su Evaldu. Varžybų vietos man mažai pažįstamos, Anglininkai, Kapitoniškės ir Darsūniškis. Juokaujam, kad tai vilniečių namų aikštelė. Vietos traukimas tai tik patvirtina. Atsirandam Anglininkuose, Evaldo žinomoj vietoj, tai aiškus favoritas jis.

Pasirenku pagrindinį žvejybos tašką visiškai ant parandės. Atsarginį tašką darau ant minkšto dugno apie 9 m. už parandės. Beveik pusantros valandos neturim nė vienas kibimo. Bet vis galvojant, ką daryt, pagaunu pirmą karšelį, ne per didžiausias, bet netoli kilogramo, „įskaitinį“. Paskui seka antras mažesnis, plakis. Evaldas vis dar su smulkia žuvele. Ir čia jaučiu, kad vos neprisižaidžiau. Pradžioje saikingai traiškiau kasterį ir karpiau trūklius į šėryklą. Pasirodžius karšiui, padaviau karpytos muslervės. Ir staiga pasidarė ramu. Neiškentęs išeinu toliau ant minkšto dugno, prasuku visus masalus, nė barkšt. Vis dar pirmauju, bet neramu, Evaldas pradeda rinkt smulkmę iš po kojų. Grįžtu atgal prie parandės, muslerves palieku pailsėt. Vėl kasteris ir trūkliai. Taškas atgyja, pagaunu keletą plakių. Ant kabliuko geriausiai jautėsi muslervė su kasteriu arba su trūkliais. Pagaunu 2,5 kg žuvies ir to užtenka pergalei.“

Trečioji ir ketvirtoji dvikovos tarp Nerijaus ir Lauryno bei Mažvydo ir Egidijaus turėjo įvykti tą pačią dieną ant Kapitoniškių kranto. Žodis „turėjo“ čia labai tinka, nes kolegoms atvykus ant kranto 05:00 ryto jie laisvos vietos jau nebegavo ir draugiškai nusprendė vykti į Anglininkų ruožą.

Štai Nerijaus keletas minčių apie jo dvikovą su Laurynu:

„Planas buvo gaudyti tik karšiuką. Viskas buvo išbandyta, kas tik įmanoma, bet žuvies nebuvo. Po varžovo pagauto karšiuko 500g ir prasėdėjus 3,5h su „baronka“ teko pereiti prie kraštutinumų. Kaip visada, tokiose situacijose, kai nėra žuvies (karšio), gelbsti senas geras draugas pikeris. Per likusias 1,5h iš 5 metrų prirenku 2,64kg žuvies, o kolega lieka su tuo pačiu 1 karšeliu ir 5 aukšlėmis“.

Kaip ir minėjau, ketvirtoji kova vyko tarp Mažvydo ir Egidijaus tuose pačiuose Anglininkuose. Keletas Mažvydo minčių apie jų dvikovą:

„1×1 dvikova prieš Egidijų – žvejų pamėgtose Kapitoniškėse. Nors mes ankstyvi, bet, pasirodo, kranto gyventojai čia jau nuo vakar… Neradus vietos net ir 4:30 ryte, nutarėm prasukti ruletę dar kartelį ir antras taškas jau Anglininkai. Lekiam, skubam, pučiam ir randam VIP vietelę. Ruošiamės, sėdam, startuojam ir jau po pirmojo pusvalandžio klausiam vienas kito ar kimba…? Tačiau abiejų viršūnėlės tyli. Masalai neliesti… Geros trys valandos bergždžiai… Pradedam juokauti, kaip reikės spręsti nugalėtoją, jei abu nė menkos žuvelės nesugebam pagauti. Ir tada mano taške užsikuria judesys. Vienas kitas plakis prablaško tylą. Po keleto plakių kala neblogas varžovas. Priparkuotas pusantrukas ir po trijų valandų ramybės pusvalandis po prakaitu. Tuomet trumpa pauzė ir vėl plakiai, delniniai karšiukai… Laimikio svoriu pavyko pranokti varžovą. Sėkmė šiandien mano pusėje, važiuojam į Birštoną.“

Penktoji dvikova įvyko tarp Aurelijaus ir Edgaro. Jiems iškrito Darsūniškio ruožas. Kadangi ėjo gandai, kad žuvis jau judėjo sekliau, jie pasirinko seklesnį ruožą. Keletas Edgaro minčių apie jų duelį su Aurelijumi:

„Sudalyvavau 1×1 Breambandits organizuojamame turnyre. Pirmojo dvikova suplanuota Darsūniškyje. Pasirinkom gaudyti sėkliuje. Tikėtasi didesnio laimikio, karšio, karoso, bet… Pradedam su kolega Aurelijumi dvikovą. Pasirenku 2 taškus ir vieną meškerę be klipso, jei reikėtu kažko kito ieškoti. Pirmas taškas – 52 m, antras – 63m. Nuo pat pradžių artimas didelis užjaukinimas – 10 šėryklėlių į tašką be gyvųjų masalų. Antras taškas – 7 šėryklėles su gyvais. Po pirmųjų 15 minučių atsiliepia artimas taškas – graži kuoja, po truputį renkasi nedideli žuveliokai. Po valandos patikrinu tolimąjį tašką. Ten nė gyvos dvasios. 10 minučių tolimam taške nesulaukiu kibimo ir grįžtu į artimąjį. Po pirmos valandos pradedu atsargiai paduoti karpytas musės lervas. Pamažau atsiliepia žuvelės, bet neilgam. Mąstymas, ką daryti. Pradedu karpyti kasterį ir trūklius. Sukarpau iki tyrės. Įdedu ir į jauką trūklių, vieną kartą juos perkirpdamas žirklėmis. Sprendimas pasiteisina, todėl po truputį vėl pradedu rinkti žuveles. „Prašovė“ ir vienas gražesnis karšelis, gražesnė kuoja bei raudė. Ant kablio geriausiai veikė 3 musės lervos arba musės lerva su kasteriu. Pasibaigus laikui, pasirodo, sugavau šiek tiek daugiau žuvies ir laimėjau šią dvikovą ir kelialapį į Birštoną. Pavadėlis 1–1,2m., kabliukas Zero keiryu 5nr.

Na ir paskutinė kova, kurioje susirungė šios lygos organizatorius Augustas (aš ) ir Ričardas. Bandėm gerą mėnesį susiorganizuoti laiką, kada būtų galima kartu išvykti ir žvejoti. Ta diena išaušo tik gegužės 1-ąją. Burtai lėmė mums Kapitoniškių ruožą.

„Pasiklausęs kolegų istorijų, jog 05:00 ryto rasti vietą Kapitoniškėse neįmanoma, supratau, kad ant kranto turiu būti anksčiau. Kas mane žino, paantrins, kad dėl žvejybos man nėra problemų atsikelti anksčiau ir užimti žūklavietę. Ant kranto buvau šiek tiek po keturių. Mano laimei, radau dar visai neblogą vietą pačioje ruožo pradžioje, kur dar nė karto man pačiam neteko gaudyti. Bet dėl to įdomiau. Po geros valandos atvyksta Ričardas. Pradedam dėliotis įrangą, tvarkytis gyvus masalus ir jaukus. Kadangi žinojau, jog Ričardas visą pavasarį gaudo VDE jaukais, tai prieš kelias dienas buvau užsukęs į Žūklės fanus pasiimti to paties gamintojo jaukų – kombinaciją, kuri, žinau, tikrai turi veikti, kai vandens temperatūra dar nėra aukšta. Ramiai neskubėdami susistatome įrangą, susirandame mums tinkamas dugno atkarpas ir startuojame. Mano startas buvo labai daug žadantis – 3 metimai ir iškart 3 karšiukai po 200-300g. Tiek pats pagalvojau, tiek Ričardas pasakė man po varžybų, kad, atrodė, jog užsikursiu ir nuvažiuosiu labai tiesiu keliu į pergalę nesidairydamas atgal. Bet po to situacija pasikeitė kardinaliai. Kibimai suretėjo, o Ričardas pradėjo gaudyti. Jis pagavo kelias labai solidaus dydžio kuojas, kurias jau buvo galima vadinti „mamkomis“. Įdomumo dėlei skaičiavome kiekvienas savo sugautų žuvų skaičių. Didžiąją dalį kovos pas mane būdavo vis keliomis žuvimis daugiau, tik prasidedant 5-tai valandai Ričardas mane pradėjo lenktis. Iš visų jėgų stengiausi nepasiduoti, nors jau galvojau, kad pergalė išslys iš rankų. Likus 5 minutėms iki kovos pabaigos man užkibo solidaus dydžio mamka, kuri, po svėrimo paaiškėjus, ir atnešė man pergalę. Svoriu 5,85kg laimiu prieš Ričardo 5,75kg. Kova buvo įspūdinga. Jau begaudant buvo aišku, kad galutinį rezultatą nulems grameliai. Tai ir buvo! Laimingas važiuoju namo ir laukiu Birštono etapo!“

Na štai ir prabėgome per visas pirmojo turo kovas. Turėjome ir rezultatyvių, ir sunkesnių dvikovų, bet visi likome patenkinti (bent jau tie, kurie laimėjo savo dvikovas ). Tad, trumpai drūtai apibendrinant, į Birštono etapą keliauja šie banditai:

Giedrius

Simonas

Nerijus

Mažvydas

Edgaras

Augustas

Žinau, kad visi nekantriai laukia Birštono kovų. Antras turas taip pat neapsieis be burtų. Vėl bus traukiamos poros, kuriose žvejai varžysis tarpusavyje. Taip pat bus traukiama tiksli dvikovų vieta. Laukia 3 variantai – vadinama pieva, krantinė bei kita Nemuno pusė iš Prienų pusės. Labai tikimės, kad Liepa karšis ten pasirodys ir kibs smagiau nei dabar ir turėsime įspūdingų svorių bei laimikių!

Kaip visada, nuoširdų ačiū tariame savo rėmėjams:

Azukle.lt

Zuklesfanai.lt

Atora fishing

Humilat.com