Draugo pakviestas sutikau šeštadienio dieną praleisti ant Kauno marių kranto Rumšiškėse palei liaudies buities muziejaus teritoriją. Tokios sunkios žūklės dar neturėjau. Pirmos trys valandos prasėdėtos mąstant ir galvojant, ar aš jau nebemoku gaudyt ir kažką ne taip darau? Oras pasakiškas, jokio vėjo, vanduo kaip stiklas, šilta. Kaip sakoma, geras oras žvejui, prastas žvejybai. Bet kaip yra pasakęs vienas žvejų guru Paulius Korsakas, reikia sulaukt tos X valandos. Atsiradus minimaliai srovelei, dar labiau pašildžius saulei, atsirado judesys. Suaktyvėjus žuviai ir parinkus tinkamą masalą, ant kabliuko beliko realizuoti kiekvieną feederio galiuko linktelėjimą. Žvejybos vieta taip pat ne pati patogiausia, su labai aštria parande. Tam, kad būtų galima parsitempti laimikį, tekdavo įdėti daug pastangų. Kaip sakoma, lašas po lašo… ir yra rezultatas. Žvejota 12-13m gylyje, atstumas 52m. Pavadėlis naudotas 1 m, 0,1 mm. Tačiau keletą kartų pastebėjus paliestus masalus be kibimo, teko susitrumpinti iki 0,6m ir tai davė savo vaisių. Geriausiai dirbęs masalas – išmasažuotas baltas dzikas + geltonas pinkutis.

